Verslo transformacijų biuras „Elevator“ aktyviai bendradarbiauja su kitais ekspertais ir organizacijomis, padedančiomis verslui augti. Viena iš tokių – sostinėje įsikūręs išmaniosios gamybos kompetencijų centras „InTechCentras“. Gamybos įmonėms čia siūlomi mokymai ir paslaugos, leidžiančios didinti veiklos efektyvumą ir darbo našumą. Daugelis Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių pažangias skaitmenines inovacijas ir Pramonės 4.0 idėjas prisijaukino bendradarbiaudamos būtent su „InTechCentro“ specialistais.

Dėkojame Centro vadovui Audriui Jasėnui, kuris sutiko pasikalbėti apie aktualiausius Lietuvos gamybos įmonių iššūkius.

Ar galite trumpai pristatyti Centro veiklą?

„InTechCentrą“ dar 2007-aisiais įkūrė Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA. Centras unikalus tuo, kad specializuojasi dirbdamas su Lietuvos pramonės įmonėmis. Per 18 veiklos metų Centras įgijo apie 400 klientų, inžinerinių-technologinių kompetencijų suteikė daugiau nei 8500 įmonių specialistams, atliko daugiau nei 150 diagnostikų ir auditų bei sugebėjo įmonėms pritraukti daugiau nei 15 mln. Eur finansavimą inovacijų kūrimui arba pilotavimui.

Pereikime prie praktinių pavyzdžių. Kokią vertę gamybos įmonėms gali pasiūlyti išoriniai konsultantai ir konkrečiai Jūsų vadovaujamas centras?

Kartais dėl didžiulių darbų krūvių ar tiesiog nežinojimo įmonėse nebūna susitvarkiusios elementarios technologinės higienos. Pavyzdžiui, pastebime, jog įmonė nėra pasirūpinusi suspausto oro energetiniu matavimu, kuris kainuoja vos kelis šimtus eurų, o per metus padeda sutaupyti kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Žinoma, dažniausiai darbas su įmonėmis yra sistemiškas. Centro darbuotojai per metus aplanko nuo 150 iki 200 gamybos įmonių, tad esame arti jų ir gerai suprantame vykstančius gamybos procesus. Mūsų klientai yra iš skirtingų pramonės šakų: nuo maisto pramonės iki plastikų, metalų ar elektronikos pramonės. Kartais juokaudami mes save pristatome kaip „šeimos gydytojus“ pramonės srityje, nes būtent vizitų metu sugebame identifikuoti pirminius įmonės veiklos apribojimus arba paslaugas, kurios kaip „vitaminai“ dažniausiai yra reikalingos ir naudingos didžiajai daliai įmonių. Tipinės sritys, kuriose galime pagelbėti, yra pelningumo didinimas, savikainos apskaičiavimas, inžinerinių projektų ir pokyčių valdymas, nelikvidų valdymas, našumo didinimas, kaštų optimizavimas ir kt.

Ar sutiktumėte, jog karščiausia tema šiame sektoriuje yra gamybos skaitmenizavimas bei ketvirtoji pramonės revoliucija? Su kokiomis problemomis šioje srityje susiduria įmonės?

Kartais jaučiame, jog šie terminai įmonių vadovus gąsdina, stumia iš komforto zonos. Mūsų darbas yra parodyti, jog viskas nėra taip jau sudėtinga. Pavyzdžiui, reikia suprasti, jog Pramonės 4.0 įgyvendinimas susideda iš 80 proc. vadybinių pokyčių ir tik 20 proc. technologinių pokyčių. Nereikia įsivaizduoti, jog ateis robotai ir apvers jūsų įmonę aukštyn kojomis. Pramonės 4.0 konceptą skaidome į 30 potemių, apibrėžiančių skirtingas pažangos sritis.

Lietuvoje apie Pramonę 4.0 pradėjome kalbėti pirmieji prieš daugiau nei dešimtmetį, ir nuo to laiko daug kas pasikeitė. Anuomet problema buvo ta, jos mes galėdavome suteikti žinias, tačiau įmonių viduje nebūdavo specialistų, kurie galėtų tas žinias kokybiškai įdarbinti. Pramonės skaitmeninimo specialistų funkcijas atliko IT vadovai, gamybos vadovai, vykdantieji direktoriai. Būta atvejų, kai į skaitmenines technologijas teko gilintis net buhalteriui.

Šiandien situacija visiškai kitokia – aukštosiose mokyklose galima rasti skaitmeninės gamybos studijų programų, o įmonėse šias funkcijas atlieka aiškiau išreikštas specialistas.

Šiandien jau pasigirsta kalbų ir apie penktąją pramonės revoliuciją. Ką apie tai manote?

Jūs teisus. Pramonės inovacijų srityje yra didžiulė dinamika. Prieš kelerius metus pasirodė pirmieji šaltiniai, kalbantys Pramonę 5.0 ir akcentuojantys minkštuosius veiksnius, tokius kaip tvarumas, atsparumas, orientacija į žmogų (angl. „Sustainability, Resilience ir Human-Centric”).

Nereikia slėpti, jog tai sukėlė tam tikrą pasipiktinimą, nes kai kurios įmonės nebespėjo kopti technologijų laiptais. Neužlipus pilnai ant ketvirtosios pakopos, ekspertai jau spaudžia stiebtis link penktosios.

Mūsų centro pagrindinis uždavinys yra padėti susigaudyti, kuriame lygyje įmonė šiuo metu yra, įvertinant įvairius pjūvius: organizacijos valdymo ir lyderystės pjūvį, technologijų ir infrastruktūros aspektus, organizacijos ir vidinių santykių aspektus, rinkos ir rinkos poreikių pjūvius. Svarbu nebijoti terminų, vertinti unikalią situaciją, ir su mūsų pagalba susidėlioti konkretų transformacijos kelrodį (angl. Roadmap), kaip judėti link Pramonės 4.0/5.0 idealų ir tokiu būdu didinti konkurencingumą bei patrauklumą partnerių ir darbuotojų akyse.

Ar pastebite atsikartojančių mitų ar stereotipų, kuriais vadovaujasi vadovai?

Taip, išskirčiau du. Pirmąjį pavadinčiau išskirtinumo kultu. Praktiškai visos įmonės kalbėdamos apie savo veiklą teigia, kad jų situacija yra unikali, tačiau praktika dažnai parodo, jog veiklos efektyvumo ribojimai atsikartoja, o skiriasi tik detalės.

Antrasis yra susijęs su perdėtu pasitikėjimu. Reikia suprasti, jog įmonėms ir jų padaliniams vadovaujantys žmonės labai daug pasiekę lyderiai. Neretai tokiems žmonėms būna sunku priimti mintį, kad kažkas galbūt žino ar moka dar daugiau. Tačiau čia labai praverčia mūsų organizuojamos pažintinės verslo misijos į gamyklas užsienyje. Tokiose šalyse kaip Vokietija ar Singapūras vadovams atsiveria akys. Pasirodo, kad mūsų siūlomos idėjos yra realiai įgyvendinamos.

Yra šimtai būdų, kaip gamybos įmonės gali didinti savo veiklos efektyvumą. Jei reikėtų išskirti vieną įrankį, kuris šiandien lemia daugiausiai, kas tai būtų?

Nėra vienareikšmiško atsakymo, nes pačios įmonės yra skirtingose evoliucijos stotelėse. Tačiau visgi norėčiau išskirti realaus laiko duomenų analitiką. Kad ir kaip stropiai įmonė tobulins savo vidinius procesus, ji galiausiai atsimuš į lubas, jei neturės teisingai apskaičiuotų realaus laiko duomenų. Tai galioja tiek pardavimams, tiek įrenginių techninei priežiūrai, tiek operaciniams sprendimams. Šiuo klausimu įmonėms tikrai galime padėti.

Pokalbį norėtume užbaigti šiek tiek paprovokuodami. Vadovai šiandien patys daug skaito, domisi naujomis metodikomis. Ką jie atras „InTechCente“, ko neatras kitur?

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad rinka yra perpildyta konsultantais. Visos veiklos gerinimo metodikos turi daug bendro: jos skatina pokyčius, reikalauja įsigilinimo ir žinių, turi „burtažodžius“ – tik joms būdingą terminologiją. Ir visos jos, kaip teigia jas reklamuojantys konsultantai, yra pačios geriausios!

Mes matome šiek tiek kitaip. Agile, Adizes, TQM, TOC, Lean, Toyota Production System, Lean Six Sigma, Scrum, Kanban – visos šios metodologijos padeda tobulinti tam tikrus procesų valdymo aspektus, tačiau būtina matyti visumą ir neužsirakinti vienos teorijos kalėjime.

Mūsų specialistai pasižymi tuo, kad jie iš ilgametės praktinės patirties gamybos pramonėje geba įvertinti, kur reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį, siekiant verslo plėtros, ir kurios metodologijos bei įrankiai padėtų esamus iššūkius išspręsti efektyviausiai.

Šaltinis – Verslo transformacijų biuras „Elevator”