Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. įsigalioja vienas svarbiausių naujojo Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento (PPWR – Packaging and Packaging Waste Regulation, Reglamentas (ES) 2025/40) reikalavimų.

Šis reglamentas yra tiesiogiai taikomas visose 27 ES valstybėse narėse ir griežtai apriboja PFAS (amžinosios cheminės medžiagos) naudojimą pakuotėse, kurios liečiasi su maistu.

Pagal Reglamento (ES) 2025/40 5 straipsnio 5 dalį, su maistu besiliečianti pakuotė negalės būti teikiama rinkai, jei PFAS kiekis joje pasieks arba viršys nustatytas ribas, kurios taikomos taikomos ne tik pagrindinei pakuotės medžiagai (pvz., popieriui ar plastikui), bet visiems jos komponentams: dangoms, rašalui, klijams ar vaškui.

Šis pokytis reikalauja esminės pakuočių gamybos ir tiekimo grandinės transformacijos:
1. Jokių išimčių netyčinei taršai. Reglamente nėra numatyta jokių išimčių PFAS medžiagoms, kurios į pakuotę patenka „netyčia“. Pavyzdžiui, jei pakuotė gaminama iš perdirbto pluošto ar plastiko, kuriame yra PFAS likučių iš ankstesnių ciklų, galutinis produktas vis tiek privalo neviršyti nustatytų koncentracijos ribų.

2. Senų likučių tiekimo draudimas.Pakuotės, pateikiamos rinkai nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d., privalės atitikti naujus reikalavimus, net jei jos buvo pagamintos ar nupirktos iki šios datos. Tačiau pakuotės, kurios faktiškai jau buvo pateiktos į rinką (parduotos galutiniams platintojams) iki 2026 m. rugpjūčio 12 d., galės būti toliau naudojamos.

3. Griežtesnė atitikties dokumentacija.Bendrųjų tiekėjų deklaracijų nebepakaks. Pakuočių gamintojai ir maisto pramonės įmonės privalės parengti išsamią techninę dokumentaciją ir Atitikties deklaraciją (angl. Declaration of Conformity), kurioje bus privaloma pateikti realių, akredituotose laboratorijose atliktų tyrimų ataskaitas, įrodančias, kad pakuotė neviršija leistinų PFAS normų.

4. Alternatyvų paieška. Įmonės, kurių pakuotės šiuo metu viršija ribas, turi skubiai ieškoti ir testuoti PFAS neturinčias alternatyvas (pvz., natūralius biopolimerus, dumblių ar mikrofibriliuotos celiuliozės dangas), užtikrinant, kad naujos medžiagos išlaikytų reikiamą apsaugą nuo riebalų ir drėgmės.