Balandžio 25 d. atliekų sektoriaus dalyviai – gamintojų ir importuotojų organizacijos, valstybės institucijos, atliekų tvarkytojai, perdirbėjai, auditoriai, taip pat verslai, kurių veikloje susidaro atliekos – dalyvavo praktinėje konferencijoje „Atliekos“.

Sektorius nestokoja iššūkių

Augant ekonomikai, kartu sparčiai didėja ir atliekų kiekiai – štai dėl ko žiedinės ekonomikos rodikliai laikui bėgant ne auga, o mąžta, nepaisant visų dedamų pastangų. Natūralu, kad šalia pakuočių atliekų kreivės auga ir joms pagaminti suvartojamų išteklių kreivė.

Jau nuo 2030 metų Europos Komisija (EK) gamintojus įpareigos pakuotėse naudoti antrines žaliavas. Taip susidarys didesnė pakartotinai naudojamo plastiko rinka. Suprantama, kad pakuotėms, ypač toms, kurios turi sąlytį su maistu, tinka tik aukštos kokybės perdirbtos medžiagos. Kad būtų užtikrintas medžiagų atsekamumas ir skaidri vertės grandinė plastiko pakuočių gamyboje, Europoje diegiamas „Recyclass“ sertifikavimas. Pakuotės pusgaminių gamintojams jis padės atsirinkti tinkamus perdirbto plastiko tiekėjus, o žaliavų tiekėjams – atliekų tvarkytojus, sertifikavusius savo procesus.  

Kalbant apie vietines perdirbtas žaliavas, konferencijos pranešėjas Algirdas Blazgys, UAB „Energesman“ direktorius, taip pat skaičiais nenudžiugino. Lietuvoje išrūšiuotų, atskirų atliekų surinkimas tesudaro 10 proc. visų atliekų. Likusieji 90 proc. yra mišrių komunalinių atliekų srautas. Apmaudu, kad kasmet Vilniaus mišriose buitinėse atliekose atsiduria 33 tūkstančiai tonų plastiko pakuotės. Nors iš buitinių atliekų taip pat įmanoma atskirti perdirbamų žaliavų, tačiau tai jau nebus švari, kokybiška medžiaga, kuri galėtų būti panaudota vandens buteliukui ar maistinei plėvelei.

Surinkimo ir panaudojimo galimybės

Lietuvoje verslų naudojamos gaminių medžiagos turi įtakos atliekų perdirbamumo rodikliams. Pavyzdžiui, pakuočių nevienalytiškumas eliminuoja galimybę jas mechaniškai perdirbti. Todėl reikia sugrįžti iki pat pirmojo žingsnio – pakuočių dizaino ir inovacijų, nes tik gerai perdirbama pakuotė turi ateitį. Reguliuotojai ir čia tarė savo žodį – EK sprendimu visa pakuotė iki 2030 m. turės būti perdirbama.

„Recyclass“ sertifikavimo schemoje perdirbamumas yra vienas svarbiausių prioritetų, todėl nuolat atliekami tyrimai, kaip tam tikros medžiagos ar pakuotės komponentai veikia bendrą pakuotės perdirbamumą. „Recyclass“ propaguojamos plastikinės pakuotės dizaino gairės yra tarsi pakuotės projektuotojų elementorius.

Atsakingos institucijos skirtingose Europos šalyse iškeltų tikslų siekia pasitelkdamos ir mokesčių sistemą – augs mokesčiai už pirminio plastiko naudojimą, perdirbtą žaliavą naudoti skatins ir ekonominis motyvas. Lietuvoje mokesčiai taip pat gali ženkliai pakeisti vaizdą atliekų tvarkymo sektoriuje – po taršos mokesčio padidinimo ženkliai sumažėjo atliekų šalinimas sąvartynuose, praktine patirtimi dalijosi konferencijos pranešėjai.

Atliekų prevencija Lietuvoje

Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane iškelti ambicingi tikslai: mažinti susidarančių atliekų kiekį, užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų atliekų tvarkymą, racionalų atliekų medžiaginių ir energinių išteklių naudojimą, siekti mažiau naudoti gamtos, kitus išteklius, mažiau atliekų šalinti sąvartynuose, mažinti aplinkos taršą bei aprūpinti pramonę vietinėmis žaliavomis.

Pažanga, įgyvendinant valstybiniame plane numatytus siekius, priklauso nuo visų grandžių įsitraukimo – pradedant pamatuotais politiniais sprendimais, veiksmingomis valstybės kontroliuojančiomis institucijomis ir baigiant gyventojais. Pastarųjų įpročiai keičiasi ne taip greitai, kaip norėtųsi, ir tai nėra vien Lietuvos problema.

Praktinė konferencija „Atliekos“ turi potencialą tapti platforma, padedančia rasti vienijančius, sisteminius sprendimus atliekų tvarkymo srityje.