Atliekų politikos forumas: ką daryti, kad užtikrintume ekonomikos žiediškumą?

/in /by

Balandžio 10-ąją Europos parke įvyko Aplinkos ministerijos organizuotas Atliekų politikos forumas “20 metų Europos Sąjungoje: atliekų sektoriaus [r]evoliucija”. Jame, drauge su politikais, savivaldybių atstovais ir kolegomis iš įvairių verslo sektorių, dalyvavo ir “Intechcentro” auditorius Rimantas Damanskis.   

Forume aptarta atliekų sistemos pertvarka

Lietuva turi ambicingų atliekų politikos planų, netgi viršijančių ES tikslą. Pavyzdžiui, Lietuva užsibrėžė nacionalinį tikslą iki 2035 m. sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose iki 5 proc., o tai viršija ES nustatytą 10 proc. tikslą.  Drąsaus įsipareigojimo bus siekiama užtikrinant, kad ir atokiausiose šalies vietovėse būtų galima naudotis atskiro atliekų surinkimo paslaugomis. Taigi, kas turi būti padaryta artimiausiu metu, kad ir po 20 metų šalis išliktų Europos lydere atliekų tvarkymo srityje?

Pasak forume kalbėjusios Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinės direktorės Florikos Fink-Hooijer, nors Lietuva padarė didelę pažangą tvarkant atliekas, vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų užtikrintas ekonomikos žiediškumas. 2022 m. Lietuvos žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis buvo 4,1 proc. ir atsiliko nuo 27 ES narių vidurkio, kuris siekė 11,5 proc.  „Šį rodiklį galima pagerinti surenkant daugiau rūšiuojamų atliekų ir siekiant didžiausio galimo medžiagų perdirbimo efektyvumo. Atliekos turi būti vertinamos ne kaip išmesti daiktai, bet kaip vertingas išteklius, iš kurio pernaudojimo gaunama kuo daugiau naudos“, – sakė ekspertė.

Esminiai pokyčiai pakuočių atliekų tvarkyme

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas akcentavo, kad nuo 2021 m. atliekų tvarkymo sistemą pavyko pertvarkyti iš esmės. Reformavus pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojų ir importuotojų organizacijos finansuoja pakuočių atliekų surinkimo infrastruktūrą.  Nustatyti skirtingi mokesčiai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms (pakuočių perdirbamumą galima įrodyti ir mažesnį mokestį mokėti jas sertifikavus „Recyclass“ sertifikatu).

2023 m. patvirtintose Žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse dar labiau stiprinama gamintojų ir importuotojų organizacijų atsakomybė tvarkant pakuočių atliekas. Nuo 2030 m. rinkai bus galima tiekti tik perdirbamas pakuotes, todėl tikimasi, kad reaguodamas į reguliacinius pokyčius, verslas diegs žiedinius modelius – perdirbto plastiko, kamštelių pritvirtinimo, taros inovacijų. Perdirbto plastiko atsekamumo ir jo kiekį pakuotėse taip pat galima sertifikuoti naudojantis „Recyclass“ auditavimo schemomis.  

Atliekų sektoriaus dalyviai atkreipė dėmesį, kad daug problemų kelia tai, kad Lietuvoje nėra vieningo atliekų rūšiavimo standarto – žmonėms, neaišku, kokios konkrečios atliekos priskiriamos vienai ar kitai atliekų rūšiai, nes skirtingose savivaldybėse, miestuose šios nuostatos skiriasi. Aplinkos ministras informavo, kad jau parengti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurie numato apibrėžti bendrą atliekų rūšiavimo standartą visai Lietuvai, kuris Seimui bus pateiktas netrukus.

Forumo tiesioginės transliacijos įrašą galite pažiūrėti čia.

Draudimai pakeliui: kas bus laikoma klaidinančia informacija apie gaminius?

/in /by

Europos parlamentas suteikė žalią šviesą direktyvai, kuri pagerins produktų ženklinimą ir uždraus naudoti klaidinančius aplinkosaugos teiginius. Apibendrinti teiginiai apie aplinką ir kita klaidinanti informacija apie gaminį bus uždrausti. Bus leidžiami tik patvirtintomis sertifikavimo schemomis pagrįsti arba valdžios institucijų patvirtinti tvarumo ženklai.

593 nariams balsavus už, 21 – prieš ir 14 susilaikius,  sausio mėnesį buvo priimta direktyva, kuria siekiama apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios rinkodaros ir padėti jiems geriau apsispręsti dėl pirkimo. Siekiant šio tikslo, į ES draudžiamų komercinių praktikų sąrašą bus įtraukta nemažai probleminių rinkodaros veiksmų, susijusių su žaliuoju smegenų plovimu ir suplanuotu prekių senėjimu.

Tikslesnė ir patikimesnė reklama

Naujosiomis taisyklėmis siekiama, kad gaminių ženklinimas būtų aiškesnis ir patikimesnis, uždraudžiant naudoti bendruosius aplinkosaugos teiginius, tokius kaip „draugiškas aplinkai“, „natūralus“, „biologiškai skaidus“, „neutralus klimatui“ ar „ekologiškas“ be įrodymų.

Tvarumo ženklų naudojimas taip pat dabar bus reguliuojamas. Ženkliukų įvairovė sukelia painiavą, dažnas jų nepagrįstas lyginamaisiais duomenimis. Ateityje ES bus leidžiamas tik oficialiomis sertifikavimo schemomis pagrįstas arba valdžios institucijų nustatytas tvarumo ženklinimas.

Be to, direktyva uždraus teiginius, kad gaminys turi neutralų, sumažintą arba teigiamą poveikį aplinkai dėl CO2 kompensavimo schemų.

Kiti naujojo įstatymo tikslai –

  • priversti gamintojus ir vartotojus daugiau dėmesio skirti prekių patvarumui. Ateityje informacija apie garantiją turės būti labiau matoma.
  • drausti nepagrįstus tvirtinimus dėl ilgaamžiškumo (tokiu būtų laikomas teiginys, kad skalbimo mašina tarnaus 5000 skalbimo ciklų, jei tai nėra tiesa įprastomis sąlygomis).
  • gamintojai negalės raginti pakeisti eksploatacines medžiagas anksčiau nei būtina (taip dažnai nutinka su spausdintuvo rašalu).

 „Šis įstatymas pakeis visų europiečių kasdienį gyvenimą! Atsitrauksime nuo išmetimo kultūros, padarysime rinkodarą skaidresnę ir kovosime su priešlaikiniu prekių senėjimu. Dėl patikimų etikečių ir reklamų žmonės galės rinktis patvaresnius, lengviau taisomus ir tvaresnius gaminius. Svarbiausia, kad įmonės nebegalės apgaudinėti žmonių sakydamos, kad plastikiniai buteliai yra gerai, nes įmonė kažkur pasodino medžius – arba pasakyti, kad kažkas yra tvaru, nepaaiškindamos kaip“

Parlamentarė Biljana Borzan

Plastikinės pakuotės ženklinimą, kuris paremtas auditais, siūlo plastiko vertės grandinės sertifikavimo sistema „Recyclass”. Tai Europos bendroje rinkoje patvirtintas ir leidžiamas ženklas, kuris nurodo pakuotės perdirbabumo klasę arba perdirbto plastiko kiekį pakuotėje.

Naujoji direktyva ženkliai sumažins ženkliukų ant pakuotės įvairovę – liks tik institucijų patvirtinti ir patikrinamais duomenimis paremti ženklai.

Tolesni žingsniai

Dabar direktyvą turi patvirtinti Taryba, o po to ji bus paskelbta Oficialiajame leidinyje, o valstybės narės turės 24 mėnesius perkelti ją į nacionalinę teisę.

Naujoji direktyva turėtų veikti kartu su Žaliųjų teiginių direktyva, kuri šiuo metu svarstoma Parlamento komitete. Būsima Žaliųjų teiginių direktyva bus konkretesnė ir išsamiau išaiškins aplinkosaugos teiginių naudojimo sąlygas.

TOP3 technologiniai pramonės lūkesčiai 2024-iesiems

/in /by

Konsultacinė firma „Verdantix“ dalijasi duomenimis iš tyrimo „Global corporate survey 2023: operational excellence budgets, priorities, and tech preferences“. Anot šios ataskaitos, trys svarbiausios šių metų technologijų diegimo ir investicijų kryptys bus pramonei skirta programinė įranga, tvarūs sprendimai, orientuoti į įmonės procesus ir duomenų rinkimą bei generatyvusis dirbtinis intelektas, kuriam tikimasi deleguoti dalį administracinių užduočių. Susipažinkite su ataskaitoje pateikiamais skaičiais ir „Intechcentro” veiklos sritimis, kurios pataiko į šį trejetuką.

#industrialsoftware: išlaidų planai 2024 metams

  • 65 proc. pramonės įmonių planuoja išlaidas kompiuterizuotoms techninės priežiūros valdymo sistemoms (CMMS).
  • 58 proc. įmonių numatė išlaidų profilaktinės techninės priežiūros programinei įrangai.
  • 56 proc. į 2024 biudžetą įtraukė efektyvaus turto valdymo (APM) programinės įrangos įsigijimą.

APM programinė įranga skirta stebėti, prižiūrėti ir optimizuoti organizacijos fizinio turto, pvz., gamybos įrangos ir mašinų, veikimą. Elektros energijos vartojimo optimizavimas taip pat gali būti laikomas efektyvaus turto valdymo dalimi, kai jis optimizuoja įrangos našumą ir efektyvumą. Elektros energijos naudojimo optimizavimas paprastai apima energijos vartojimo modelių stebėjimą, efektyvumo didinimo galimybių nustatymą, energijos taupymo priemonių įgyvendinimą ir nuolatinį energijos naudojimo optimizavimą, siekiant pagerinti bendrą turto našumą.

Viename iš tarptautinių projektų, kuriame dalyvauja „Intechcentras”, kuriama ir vystoma efektyvaus turto valdymo programinė įranga. Platforma „Upkip” kuriama taip, kad atitiktų vidutinio dydžio gamybos įmonės poreikius ir yra skirta įmonės šaldymo ir vėdinimo įrenginiams naudojamos energijos ištekliams optimizuoti.

#netzero: šių metų prioritetai

  • 40 proc. įmonių teigia, kad elektrifikuos pramonės procesus ir įrangą.
  • 40 proc. koncentruosis į esminių ESG duomenų rinkimą ir ataskaitų teikimą.
  • 33 proc. planuoja investuoti į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą.

Kitas „Intechcentro“ tarptautinis projektas, pavadinimu SRC4I, taip pat vysto skaitmeninį įrankį, skirtą pasimatuoti įmonės pasirengimą teikti tvarumo ataskaitas. Vystomas įrankis skirtas vidutinio dydžio inžinerinės pramonės įmonėms ir veiks kaip ESG duomenų surinkimo šablonas. Jame bus pateikiami pagrindiniai socialiniai, aplinkos ir valdysenos rodikliai, apie kuriuos įmonei reikėtų rinkti duomenis, jei metų gale ji nori pateikti tvarumo ataskaitą pagal neseniai įsigaliojusius informacijos atskleidimo ataskaitų standartus.

Taip pat „Itechcentras“ teikia ir ataskaitų rengimo paslaugą: tvarumo ataskaitas už šiuos finansinius metus turės teikti įmonės, kurioms jau buvo taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, o už 2025 metus tvarumo ataskaitas privalomai turės teikti apie 400 Lietuvos įmonių.

Vis dėl to įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva padaro įtaką visiems vertės grandinėje, ir mažos ir vidutinės įmonės, esančios didžiųjų įmonių vertės grandinėse, pajus reguliavimo įtaką anksčiau nei CSRD reikalavimai ims galioti joms tiesiogiai.

#generativeAI: kaip pramonė išnaudos jį per artimiausius 2 metus

  • 39 proc. įmonių tikisi, kad dirbtinis intelektas padės atlikti kai kurias administracines užduotis, tokias kaip formų šablonų kūrimas ir el. laiškų juodraščiai.
  • 34 proc. pramonės atstovų mano, kad dirbtinio intelekto naudojimas supaprastins daugumą administracinių užduočių ir darbą su technine dokumentacija.
  • 13 proc. apklaustųjų tikisi, kad dirbtinis intelektas drastiškai pakeis jų įmonės operacijas, pavyks automatizuoti daugumą administracinių užduočių ir palengvinti darbą su gamybos duomenimis ir dokumentacija.

Rengiant šią ataskaitą buvo naudojami operacijų, inžinerijos, techninės priežiūros, procesų saugos ir duomenų analizės bei IT skyrių vadovų apklausos rezultatai. Šioje Verdantix apklausoje dalyvavo 304 respondentai iš 20 pramonės šakų, 14 ekonominių regionų. Apklaustieji pateikė įžvalgų apie numatomas išlaidas bei technologijų diegimo planus.

Intechcentras – tarptautinės konferencijos plastiko gamybos įmonėms tribūnoje

/in , /by

2024 m. sausio 11 d. Technopolyje Beta, Vilniuje LINPRA organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą plastiko gamybos įmonių žiedinei ekonomikai. „Intechcentras” aktyviai dalyvaus renginyje: programoje numatytas „Recyclass” auditoriaus Rimanto Damanskio pranešimas ir auditorės Virginijos Jankauskaitės praktinė paskaita su užduotimi.

Renginys plastikų pramonės atstovams

Žiedinės ekonomikos sritį LINPRA prezidiume kuruojantis Rimantas Damanskis pristatys plastiko pakuočių, perdirbimo procesų ir perdirbtos žaliavos atsekamumo sertifikavimą pagal „Recyclass“ schemą. Profesorė Virginija Jankauskaitė iš Kauno technologijos universiteto, „Intechcentrą“ atstovaujanti taip pat kaip „Recyclass“ auditorė, auditoriją supažindins su perdirbamumui pritaikyto pakuotės dizaino aspektais ir pasiūlys gaires, akcentuodama minimalų atliekų kiekį ir efektyvų rūšiavimą.

Renginyje taip pat dalyvaus Aplinkos ministerijos, administruojančios taršos mokestį, atstovė Virginija Vingrienė. Viešojo sektoriaus ekspertė atsakys į klausimus apie žiedinės ekonomikos reglamentavimą Lietuvoje ir atnaujins žinias apie paramos galimybes plastiko perdirbėjams. LINPRA projektų vadovė Miglė Trinkūnaitė dalinsis praktine medžiaga, naudinga plastiko industrijos atstovams ir apžvelgs tarptautines rekomendacijas bei pasiekimus, taikant žiedinę ekonomiką gamybos sektoriuje. Atstovai iš Vokietijos instituto, kurio steigėjas yra Pietų Vestfalijos įmonių asociacija, susipažindins plastiko rūšiavimo ir maišymo procesais Vokietijos plastiko pramonės įmonėse ir transliuos teletiltą iš jų plastiko laboratorijos, kad pademonstruotų institute vykstančius procesus gyvai.

Renginio programa

09:00 Registracija, pasitikimo kava

09:30 Pasveikinimo žodis

09:40  Žiedinės ekonomikos reglamentavimas Lietuvoje ir paramos plastiko perdirbimui galimybės | Virginija Vingrienė, vyriausioji specialistė, Aplinkos ministerija.

10:00 Plastiko perdirbimo procesų ir produktų sertifikavimas „Recyclass“: Tvarumas apsimoka | Rimantas Damanskis, „Intechcentro” auditorius, LINPRA prezidiumo narys

10:40 “CircVET” žiedinės ekonomikos praktinių mokymų medžiaga plastiko gamybos pramonei | Miglė Trinkūnaitė, Inžinerinės pramonės asociacija LINPRA

11:00 Kavos pertrauka

11:20 Bendrieji ekodizaino aspektai ir gairės plastiko pakuotėms minimaliai taršai ir efektyviam rūšiavimui | Prof. Virginija Jankauskaitė, Kauno technologijos universitetas

12:10 Rūšiavimo ir maišymo procesai | Torsten Urban ir Ismail Eroglu, Kunststoff-Institut Lüdenscheid (Vokietija)

13:00 Renginio pabaiga

Renginio vieta: Technopolis Beta (Salė Šatrijos ragana), J. Balčikonio g. 3, Vilnius. Registracija privaloma,  registruotis galite čia. Konferencija organizuojama pagal Erasmus+ programos projektą „Žiedinės ekonomikos praktinės mokymo medžiagos plastiko gamybos pramonei“ (CircVET).

Prisijunkite prie renginio ir išgirskite dinamiškos plastiko gamybos pramonės naujienas.

Po „Intechcentro“ verslo misijos „Siemens“ gamyklose Vokietijoje

/in , /by

Guodžio 4-ąją dvidešimties vadovų ir padalinių vadovų delegacija iš Lietuvos su Intechcentru leidosi į verslo misiją po pažangiausias „Siemens” gamyklas ir lankytojų centrą Amberge ir Erlangene, Vokietijoje. Dviejų dienų vizitas pas pasaulinį industrijos lyderį buvo tikra technologinė odisėja, kurioje svečiai iš pirmų lūpų išgirdo apie automatizavimo, skaitmenizavimo ir gamybos efektyvinimo naujoves.

Svarbiausios kelionės akimirkos

Pirmąją pažintinio vizito dieną delegacija atvyko į Siemens Electronics Works (EWA) gamyklą Amberge – nepriekaištingą pramonės 4.0 pavyzdį. „Siemens“ vedliai atskleidė šiuolaikinės gamybos subtilybes nuo saugaus elektros tiekimo iki tinklo infrastruktūros ir skaitmeninimo produktų.

Ekskursija po „Impulse” lankytojų centrą pristatė naujausius elektrifikavimo, automatizavimo ir skaitmeninimo pasiekimus. Lankytojų centro pastate, kuriam suteiktas „LEED Gold“ sertifikatas, buvo demonstruojamos autonominės gamybos technologijos, įskaitant skaitmeninius dvynius, 5G ir dirbtinį intelektą.

Antrąją pažinties su „Siemens“ dieną Erlangene lietuvių delegacija tyrinėjo „The Impact“ – skaitmeninės transformacijos kompetencijų centrą. Centre grupei pademonstruoti „Siemens“ produktai, programos ir sprendimai, itin svarbūs įmonėms, įgyvendinančioms skaitmeninę transformaciją savo veikloje.

Dėmesį prikaustantys pranešimai apie tvarumą, kibernetinį saugumą ir gamybos ateitį, įskaitant dirbtinį intelektą ir edge computing, suteikė vadovams naujų įžvalgų apie ateities technologijas.

„Pagal generuojamą konsoliduotą apyvartą korporacija „Siemens“ yra devinta Europoje, ir lankant jų gamyklas akivaizdu, kodėl jie yra gamintojų priešakyje: robotai logistai, kobotai, dirbtinis intelektas gamybos procesuose, pritaikytas visos gamybos skaitmeninio dvynio modelis, viską apimanti duomenų analitika, tikrai naujas ir iki tol negirdėtas Edge Computing modelis… – „Siemens“ įdiegtas ir misijoje iš arti pažintas technologijas vardija „Intechcentro“ direktorius Audrius Jasėnas. Jis dalijasi ir pranešimuose nuskambėjusiu skaičiumi: „Siemens“ teigia, kad įmonės, kurios jau dabar investuoja į tvarumą ir skaitmeninę transformaciją, bus 2,5 karto sėkmingesnės ateityje. Tvarumas nebėra alternatyvus pasirinkimas, jis jau tapo gamybos automatizavimo šerdimi.

Verslo misijos į „Siemens” dalyviai

Dėkojame dalyvavusiems įmonių „BCT”, „Panevėžio stiklas”, „Harju elekter”, „Metalistas”, „Axioma Metering”, „Vilniaus vandenys”, „Kitron”, „Esemda”, „Artilux nmf”, „Ecogrant”, „Littelfuse”, „Achatas” atstovams.

Grįžome įkvėpti ir apsišvietę, o mūsų įsipareigojimas skatinti bendradarbiavimą ir stumti technologines ribas išlieka nepakitęs. Sekite naujienas ir sužinokite apie būsimas verslo misijas, Intechcentro darbą su Lietuvos pramonės įmonėmis, su užsienio partneriais organizuojamus mokymus technologinėmis temomis ir dar daugiau.  

Energetinio efektyvumo konferencija: dėmesys alternatyviems finansavimo šaltiniams

/in , /by

Rugsėjo 28 dieną Vilniuje įvyko antroji Energetinio efektyvumo konferencija. Pramonės ir valdžios atstovai susirinko aptarti Lietuvos energetinį konkurencingumą ir naujausias energijos vartojimo efektyvumo tendencijas.

  • Apžvelgti iššūkiai ir galimybės vartotojams rinkoje, kurioje dominuoja elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
  • Pramonės įmonių atstovai dalinosi sukaupta patirtimi ir gerąja praktika.
  • „InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas konferencijoje skaitė pranešimą apie alternatyvius energetinio efektyvumo finansavimo šaltinius.

Lietuvos pramonės energetinis konkurencingumas

Konferenciją pradėjęs LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgė gamtinių dujų, elektros kainų bei vartojimo dinamiką dabartiniame geopolitiniame kontekste. Anot pramonininkų prezidento, be konkurencingos energijos kainos mūsų šalies gamintojų šansai išsilaikyti Europos aplinkoje – menki. Lietuvoje iki šiol nėra iki galo aišku, kada ir kokia parama bus teikiama pramonei, žengiančiai transformacijos keliu, o pramonės įmonių veikla dabartinėje energetinėje ekosistemoje primena „meną išgyventi“: konkuruoti esant grynuoju dujų importuotoju, neturint pigios elektros ir su „nukapotomis“ tiekimo grandinių galūnėmis. „Neįmanoma užtikrinti pramonės energetinio konkurencingumo be horizontalaus ir vertikalaus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. – pastebėjo V.Janulevičius, ir pasidžiaugė naujausia pramonės statistika, – Įvertinus esamas sąlygas, pasiekti tikrai puikūs rezultatai.“

Kas laimės energetinėse lenktynėse

LPK ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė apžvelgė Kinijos pasiekimus energetikos sektoriuje ir palygino juos su ES rodikliais. Anot ekonomistės, toks objektyvus įvertinimas būtinas norint priimti reikiamus sprendimus: „Dabar yra geras metas veikti. Žinoma, veikti reikėjo vakar, bet dar galime ir dabar. Mantros, jog esame išmanūs, gali ir nepakakti.“

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pristatė naujai patvirtintos Energijos efektyvumo direktyvos tikslus, vystomą EnerGIS projektą (geografinę informacinę sistemą, kurioje bus pateikiami energijos prieinamumo duomenys, atliekinės šilumos vietos ir apimtys, CŠT gamybos šaltiniai ir zonos, pastatų energinio naudingumo charakteristikos, elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių vietos ir apimtys). Taip pat viceministrė pasidalino detalia informacija apie finansines priemones pramonei, siekiančiai sumažinti energijos vartojimą. „Planuojant investicijas, reikia įvertinti energetinius klausimus. Taip pat aiškiai didėja energetinių auditų poreikis, kadangi tai padeda kontroliuoti išlaidas – neturint duomenų, jokia transformacija ar teigiami pokyčiai negalimi. Energetinis efektyvumas turi būti pelningas“, – konferencijoje sakė viceministrė.

Alternatyvūs energetinio efektyvumo finansavimo šaltiniai

„InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas pastebėjo, kad Europoje pramonės įmonėms yra gerų, tačiau mūsų verslui menkai pažįstamų priemonių, kurios visiškai ar dalinai finansuoja kuriamas bei pilotuojamas inovacijas, švietimo veiklas, konsultacijas, bandymus prieš investuojant ir kitas veiklas. Taip pat A. Jasėnas atkreipė dėmesį, jog dažnai tarptautinių projektų ar fondų priemonės skirtos ne tik mažoms ir vidutinėms, bet ir didelėms įmonėms, jas paprasta administruoti, lengva pateikti paraišką. „Įmonėms gali būti sudėtinga pačioms sekti visų tinkamų priemonių terminus ir šaltinius. Skaitmeninių inovacijų centrai šią informaciją gali perteikti koncentruotai. Jie patars ne tik dėl priemonės tinkamumo, bet ir įvardins galimas rizikas bei pateiks praktinių pavyzdžių“, – bendradarbiauti kvietė pranešėjas.

Energijos vartojimo efektyvumo tendencijos ir galimybės

Pasak Energetikos agentūros l. e. p. direktorės A. Bagočiutės, dauguma įmonių nėra linkusios atlikti energetinio audito. „Jei įmonės būtų įgyvendinusios energijos vartojimo audito metu gautas rekomendacijas, vidutiniškai būtų galėjusios sutaupyti iki 20 % suvartojamos energijos. Tad audito atlikimas ir gautos rekomendacijos turėtų būti ne tik deklaratyvūs teiginiai, bet ir sukurti realiai jaučiamą naudą“, – sakė LEA vadovė. Energetikos specialistai sutarė, kad auditoriai turi įsigilinti į įmonės darbo specifiką ir rekomenduoti technologinių procesų, įrangos atnaujinimą, todėl svarbu rasti kompetentingų technologinio audito specialistų.

Konferenciją tęsė 30 metų darbo Lietuvos energetikos sektoriuje patirtį turintis LPK viceprezidentas Martynas Nagevičius. Jis apžvelgė iššūkius ir galimybes vartotojams rinkoje, kurioje dominuos elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių. M. Nagevičius apžvelgė AEI rolę formuojantis elektros kainai rinkoje ir pristatė praktinius paklausos valdymo įrankius, leisiančius stabilizuoti, mažinti elektros energijos kainą. Pasak M. Nagevičiaus, žvelgiant į ateitį, galbūt ir liksime energiją importuojanti šalis (atsižvelgiant į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos nevienalaikiškumą), tačiau Lietuvoje energijos gamyba pralenks vartojimą. LPK viceprezidentas pastebėjo, jog matyti gaminančių vartotojų rinkos prisisotinimas: tiek instaliuotos galios, tiek ESO išduodamų techninių sąlygų skaičiai mažėja. Pranešėjo nuomone, su paramų skaičiumi tai nesusiję: atsinaujinančiosios energetikos entuziastai saulės elektrines jau įsirengė. „Galiausiai bus ne taip ir svarbu, kiek vartojate elektros energijos, bet bus svarbu vartoti tada, kada reikia. Išmaniai elektrą vartojantys elektros vartotojai bus smarkiai konkurencingesni ateities elektros rinkoje“, – pažymėjo ekspertas.

Technologijos ir vartojimo vadyba pramonės įmonėse

Anot Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro analitiko dr. Ričardas Masiulio, pramonės sektoriuje energijos sąnaudos vertinant gaminio savikainą išlieka didelės ir didesnės negu ES vidurkis, todėl, norint mažinti energijos sąnaudas ir didinti įmonių konkurencingumą, būtina diegti efektyvesnes ir modernesnes technologijas bei energijos vartojimo vadybos priemones. „Pigiausia ir žaliausia energija yra ta, kurios nesuvartojame. Pramonei dar yra kur pasitempti ir rasti galimybių pajusti energijos vartojimo audito naudą,“ – teigė R. Masiulionis.

UAB „Energy Advice“ direktorius dr. Vytautas Šiožinys pristatė ateities pramonės įmonės viziją. Anot V. Šiožinio, ateities pramonės įmonėje nebus operatorių, kurie valdys procesus ar įrengimus, Procesai ir įrengimai bus valdomi matematinių algoritmų, o algoritmus prižiūrės Z kartos atstovai, gamykla dirbs be tiesioginio žmogaus įsikišimo į procesą. Esami valdikliai, apskaitos prietaisai, monitoringo sistemos nėra pakankamos pasiekti didesnį našumą, kokybę, energijos vartojimo efektyvumą – reikalingi įrankiai automatizuotai didžiųjų duomenų analizei. Kaip tokį įrankį V. Šiožinys pristatė skaitmeninio dvynio technologiją – tai skaitmeninė proceso kopija, kuri atsiperka trumpiau nei per vienerius metus.

Efektyvumo didinimas energetikos turbulencijų laikotarpiu

Energetikos sektorius Lietuvoje ir pasaulyje patiria istorinius pokyčius, įskaitant ne tik energetinę krizę, bet ir naujus tvarumo standartų įdiegimo įpareigojimus verslui. VMG grupė šį iššūkį sėkmingai priėmė, pavertusi energijos vartojimo efektyvumą bei tvarumą pagrindiniu įsipareigojimu savo veiklai vystyti. UAB „VMG Energy“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Smaguris teigė: „Didžiausia problema įgyvendinant energetinio efektyvumo iniciatyvas yra vadovų požiūris. Nors jie sutinka, jog taupyti reikia, tačiau pateikus idėjas ar energetinio audito išvadas, dauguma vadovų pradeda svarstyti. Todėl daugiausia darbo yra pralaužti ledus ir suinteresuoti sprendimų priėmėjus, įrodant, jog rezultatas nebus vienkartinis, bet neš naudą ir ateityje“.

Pranešime pristatyti įspūdingi rezultatai, pasiekti įgyvendinant energijos taupymo priemones VMG grupėje:

  • 60 % sumažinti reaktyvios galios kompensavimo ir harmonikų filtrų kaštai,
  • efektyvinus suspausto oro sistemas, per metus sutaupyta 1200 MWh,
  • panaudojant medžio dulkes kurui sutaupyta 8 mln. m3 gamtinių dujų per metus,
  • patobulinus aspiracijos sistemos darbą sutaupyta 1500 MWh per metus,
  • 90 000 m3 vandens per metus išvaloma, atliekant efektyvų paviršinių nuotekų valymą.

Sprendimų paieškos ir įgyvendinimas

UAB „Vakarų techninė tarnyba“ direktorius Viktoras Majys pabrėžė, jog energetinio audito atlikimo metu įmonės personalui labai svarbu bendradarbiauti su auditoriumi. Remiantis audito išvadomis, įmonėje buvo įgyvendintos priemonės elektros energijos vartojimui mažinti, efektyviau gaminti suspaustą orą, panaudoti atliekinę šilumą, mažinti vandens vartojimą, gamtinių dujų keisti LPG, naudoti atsinaujinančios energijos išteklius. V. Majys atskleidė, jog po atliktų darbų pasiektas metinis elektros energijos taupymas siekia ~2 mln. kWh, gamtinių dujų ~1600 MWh, gėlo vandens ~10 000 m3.

Anot ŽŪK „Pienas LT“ gamybos vadovės Rita Juknevičienės, duomenų monitoringas, analizė ir nuolatinis optimizavimas energetinių resursų valdyme – tai maži žingsniai, vedantys prie didelių finansinių efektų. Nuo 2018 m. „Pienas LT“ gamykloje nuolat analizuojami apskaitos prietaisų ir kiti duomenys analizavimas, modernizuotas apšvietimas, izoliuoti vamzdynai, efektyviau veikia garo katilinės, vakuuminiai siurbliai, oro sausintuvas, panaudojami šilumokaičiai. Šiuo metu gamykloje vyksta perteklinės šilumos panaudojimo projektas. Įmonės nesunaudotas elektros kiekis per metus siekia apie 1 500 MWh, gamtinių dujų – 1 000 000 m3, vandens – 150 000 m3.

Energetinių sprendimų nauda smulkiam ir vidutiniam verslui

UAB „Technogaja” vadovas Ramūnas Katkevičius pristatė priemones, aktualias smulkiam ir vidutiniam verslui. Įmonė veiklą pradėjo krizės metais, vėliau susidūrė ir su 2022 m. energetine krize, tad yra sukaupusi vertingos patirties. Pirmiausia energijos eikvojimo atvejus pastebėjo pats vadovas ir ėmėsi juos spręsti, vėliau taupyti energiją padėjo ir besikeičianti įmonės kultūra. „Vykdydami plėtrą vis susiduriame su iššūkiais, o jiems spręsti, priimti sprendimams reikia duomenų“, – teigė pranešėjas. Monitoringo sistemas įmonė pirmiausia ėmėsi diegti kritinėse vietose (kompresorinėje), vėliau pradėjo išnaudoti atliekinę šilumą. Visi įmonės įgyvendinti energijos taupymo žingsniai prisidėjo mažinant įmonės investicijas į saulės elektrinę. Šiuo metu įmonė net 80 % suvartojamos energijos pagamina iš atsinaujinančių išteklių.

Ranka rankon: technologijos tvariam augimui

/in /by

Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje. Lemiamas vaidmuo formuojant tvarumo strategiją, kurią ilgainiui vis tiek turės ne tik didžiosios ar listinguojamos, bet ir vidutinės bei mažosios įmonės, galėtų būti patikėtas technologijų specialistui.

Pramonės sektoriaus dinamika

Įmonių struktūra vystosi kartu su pramonės tendencijomis. Šiandien, kai daug dėmesio skiriama žaliajai ekonomikos transformacijai, kelią ambicingų tvarumo tikslų link turėtų tiesti technologijos ir inovacijos. Nors Lietuvoje technologijų vadovo vaidmuo dar nėra laikomas esminiu įmonei siekiant tvarių praktikų, platesnis tarptautinis paveikslas rodo kitokią tendenciją.

Tai iliustruoja ir išmaniosios gamybos kompetencijų centro „Intechcentras“ šiuo metu kartu su mokslo ir pramonės partneriais Europoje vykdomi tarptautiniai projektai. Trys iš devynių projektų apjungia skaitmeninę ir žaliąją transformaciją: tokios technologijos kaip skaitmeninis dvynys, skaitmeniniai diagnostikos įrankiai ar gamybos ir procesų planavimo programinė įranga pasitelkiama tam, kad  paskatintų tvarų augimą mažose ir vidutinėse gamybos įmonėse. 

Intechcentras nuotr. Skaitmeninės verslo valdymo sistemos integruoja co2 apskaitą ir fiksuoja gamyboje susidarančias atliekas ir kitus rodiklius
Intechcentro nuotr. Skaitmeninės verslo valdymo sistemos integruoja gamyboje naudojamų medžiagų ir kitų resursų co2 pėdsako apskaitą

Pasitelkiant duomenis

Naujos technologijos įmonėse diegiamos ne šiaip skaitmeninimo vardan, tai – visada reikalingi ir apskaičiuoti ėjimai, kurie daromi siekiant konkrečių tikslų. Taupyti resursus yra vienas svarbiausių tvaraus verslo uždavinių, o  technologijos tai ir daro – jos taupo laiką, medžiagas, sumažina žmonių darbo, iteracijų, įmonės procesai tampa geriau prognozuojami, sklandesni.

Tvarumo ataskaitoms teikti reikalingi konkretūs duomenys. Tam dažnai pasitelkiama ESG ataskaitų teikimo ir duomenų valdymo programinė įranga, taip pat ir pramonei skirtos verslo valdymo sistemos (angl. ERP) diegia tvarumo papildinius, kurie renka ir filtruoja ataskaitoms reikalingus duomenis bendrame duomenų sraute. Akivaizdu, kad tiek skaitmeninimui/duomenų analizei, tiek tvarumo strategijai įgyvendinti dažnai aktualūs tie patys veiklos įrankiai, o už tai įmonėje atsakingų pareigybių funkcijos persikloja.

„Netrukus CO2 taps vienu svarbiausiu kriterijų, vykdant prekybinius / gamybinius sandorius. Nuo 2026 m. Europos Komisija kelia reikalavimus įmonėms, pasitelkdama ES tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS) ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD). Visos ES įmonių tvarumo ataskaitos turės būti pateikiamos standartizuotu, palyginamu ir nuoseklesniu formatu – kaip kad teikiant finansines ataskaitas. Įmonių skaitmeninėje transformacijoje bus reikalingi tokie integruoti sprendimai, kurie apskaitys ne tik įmonės efektyvumą, tačiau ir tvarumą“ – pabrėžia Giedrius Valuckas, bendrovės „Progressive Business Solutions“ vadovas ir LINPRA prezidiumo narys.

LINPRA nuotr. G.Valuckas konferencijoje Making Industry 4.0 Real kalbėjo apie CO2 apskaitą gamyboje

Keičiasi įmonės kontaktų skiltis

Kol kas gamybos įmonėse Lietuvoje tvarumo tikslus įgyvendinti kur kas dažniau pavedama kitokio profilio darbuotojams. „Darbo paieškos platformose vis dažniau ieškoma tvarumo ir atitikties specialistų, tvarumo vadovų, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų, kokybės specialistų, kuriems pavestos tvarumo ir atitikties funkcijos, ir t.t. Pareigybių pavadinimų, o ir priskirtų funkcijų įvairovė didžiulė, – pastebėjimais dalijasi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas,  – „Intel“ 2023 m. pateiktoje ataskaitoje „The Sustainable CTO“ teigiama, kad technologijų vadovo reikšmė pramonės įmonės struktūroje nepaliaujamai auga ir tampa tiesiogiai susijusi su tvariu verslo vystymusi. Technologiniai sprendimai turi kritinę reikšmę žaliajai transformacijai, ir gamybinių įmonių lyderiai pasaulyje vis dažniau pasitelkia CTO tam, kad sukurtų ir įgyvendintų kompanijos tvarumo strategiją“.

Intechcentro nuotr. Išmanios gamybos kompetencijų centro Intechcentras direktorius A.Jasėnas

Technologijos sprendžia tvarumo problemas

O kokias funkcijas šiuo metu mažose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse atlieka technologijų/skaitmeninimo vadovas? Jis priima sprendimus dėl diegiamų technologijų ir inovacijų, atsako už duomenų rinkimą ir analizavimą. Su skaitmeninimo banga atsiradusį specialistų vakuumą užpildyti nebuvo lengva, pastebi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas: “Vos prieš penketą metų pramonės skaitmeninimo specialistų funkcijas atliko IT vadovai, gamybos vadovai, vykdantieji direktoriai, būta atvejo, kai į skaitmenines technologijas teko gilintis net buhalteriui. Situacija buvo tokia ne iš gero gyvenimo – nei viena aukštoji mokykla tuo metu tokių specialistų neruošė. Džiugu, kad šiandien jau galima rasti skaitmeninės gamybos studijų programų.“

Ar tai būtų programinės įrangos papildinys, taupantis žaliavas, ar kitus išteklius tausojantis skaitmenizavimo sprendimas, ar didžiųjų duomenų analizė, padedanti nusistatyti silpnąsias vietas – skaitmeninimą ir technologijas susiejus su tvarumu, ESG strategija įgauna konkretumo.  Atsižvelgiant į dinamiką, kurią pramonės sektoriuje kuria ES reguliavimas ir jau dabar atsirandantis didžiųjų gamintojų poreikis sekti savo tiekėjų produkcijos CO2 pėdsaką, įmonės turėtų dar kartą peržiūrėti savo struktūrą ir pasirinkti pareigybę, kuri ateinančias funkcijas įgyvendintų su technologijų specialistams būdingu metodiškumu.

Nemokama stažuotė Energetikos technologijų pritaikymo gamyboje kompetencijų centre Vokietijoje

/in , , /by

2023 m. spalio 31 d.  Energetikos technologijų pritaikymo gamyboje kompetencijų centre Darmštate vyks energetinio efektyvumo ir tvarumo mokymai.

Stažuotė skirta gamybininkams: įmonių atstovai naujausių technologijų kupinoje ETA gamykloje patirs, kokie keliai veda prie klimatui neutralios gamybos.

Pasinaudokite unikalia galimybe gyvai pamatyti energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių efektyvumo gamyboje inovacijas. ETA kompetencijų centre pagal vietinę metodiką pastatai ir mašinos jungiamos į vientisą energijos sistemą ir išbandomos tikros, energiją ir išteklius tausojančių procesų grandinės.

Interaktyvus seminaras apie naujausius tyrimus ir metodus įkvėps pramonės įmonių atstovus pritaikyti žinias savo bendrovėje.

Sekite nuoroda į dalyvio anketą, taip pat pridedame ir kvietimo gaires. 

Bus atrinktos 24 įmonės iš Lietuvos, Bulgarijos ir Graikijos, dalyvausiančios renginyje Vokietijoje. Jūsų paraiškų lauksime iki 2023 m. rugsėjo 28 d.

Verslo misija į Siemens 4.0 gamyklas

/in , /by

 

Pramonės ateitis vyksta jau dabar – gruodžio pradžioje kviečiame tai patirti „Siemens“ gamyklose Vokietijoje!

Verslo misijoje į Niurnbergą aplankysite moderniausius gamybos pramonės automatizavimo ir skaitmeninimo lyderio objektus. Gruodžio 4-7 dienomis gamybinių įmonių vadovų ir inovacijų/skaitmeninimo vadovų grupė turės išskirtinę progą aplankyti „Siemens“ gamyklas ir 2021 metais iškilusį naujausią gamybos skaitmeninių technologijų demonstracinį centrą „IMPULS“.

Dviejų dienų vizitas apima karščiausias šiandienos verslo temas ir technologijas: tvarumą, tiekimo grandines, skaitmeninį dvynį, dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, kibernetinę saugą, energetinį efektyvumą.

 

Apie ,,Siemens“

,,Siemens“ – gamybos pramonės automatizavimo ir skaitmeninimo produktų bei sprendimų kūrimo lyderis Europoje, kuris visame pasaulyje turi daugiau nei 300 tūkstančių darbuotojų bei kasmet generuoja virš 70 mlrd. eurų apyvartą.  176 metus skaičiuojanti kompanija daugiausia veikia skaitmeninės gamybos, išmaniosios infrastruktūros, transporto, sveikatos ir finansų srityse.

siemens gamykla amberge

 

 

Apie ,,IMPULS“

,,IMPULS“ – tai 2021 m. pastatytas modernus „Siemens“ lankytojų centras Amberge. Šiame išskirtiniame futuristinio dizaino pastate pasaulinis inovatorius „Siemens“ parodo lankytojams, kad yra lyderis elektrifikavimo, automatizavimo ir skaitmeninimo srityse, vadovaudamasis šūkiu „Pajusk ateities automatizavimo širdies plakimą“.

„IMPULS“ yra tvariai pastatytas ir LEED aukso sertifikatą turintis pastatas, kuriame gausiai pritaikytos naujausios autonominės gamybos technologijos, tokios kaip skaitmeninis dvynys (ang. Digital Twin), 5G, dirbtinis intelektas, bei pristatomi aktualiausi ir įdomiausi pasauliniai technologiniai pokyčiai, pramonei judant autonominės gamybos link.

Daugiau apie ,,IMPULS“ rasite čia.

Impuls demonstracinis centras

 

 

Apie gamyklas Amberge

„Siemens“ sėkmės istorija Amberge prasidėjo 1948 m., įkūrus įrangos gamyklą (GWA). 1989 m. šalia iškilo elektronikos gamykla (EWA), kuri dabar visame pasaulyje vertinama kaip puikus pramonės 4.0 pavyzdys ir yra gavusi keletą pasaulinių apdovanojimų.

GWA gamina saugiam elektros tiekimui, tinklų kūrimui ir skaitmeninimui bei pramoniniam valdymui skirtus produktus. EWA gamykla šiuo metu yra viena moderniausių „Siemens“ gamyklų pasaulyje, atitinkančių Smart Factory sąvoką. Gamykloje galima pamatyti, kaip pritaikomos naujausios technologijos našumui bei lankstumui didinti. EWA gamykloje serijiniu būdu gaminami „Simatic“ valdikliai, gamykloje per dieną atliekama per 350 pakeitimų, produktų portfelis sudaro per 1200 gaminių, o gamybos metinis pralaidumas viršija 17 milijonų vienetų. Nedidinant gamyklos ploto (10.000 m2), gamykla nuo 1990 metų gamybos apimtis padidino 13 kartų. Toks efektyvumo padidėjimas taip pat padidino gamybos lankstumą, leidžiantį gamyklai pagaminti daugiau nei 1000 gaminių variantų per dieną ir vieną produktą per sekundę.

Daugiau apie EWA ir GEA gamyklas rasite čia.

Detalią verslo misijos programą galite parsisiųsti čia.

Įsirašykite į kalendorius! Dėl vietų rezervacijos susisiekite su Laurynu Ragaišiu:
el.p. laurynas.ragaisis@intechcentras.lt, tel. +370 670 22857.

Reikšminga verslui: priimti Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartai

/in /by

Liepos 31d. Europos Komisija priėmė Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS). Šie standartai nustato taisykles ir reikalavimus įmonėms, kurios turi atsiskaityti apie su tvarumu susijusį poveikį, galimybes ir riziką pagal ES įmonių tvarios atskaitomybės direktyvą (CSRD).

 

Standartai buvo šlifuoti ilgai: parengiamieji darbai prasidėjo 2020 m. birželio mėnesį. Standartų juodraštis buvo gerokai pakeistas, siekiant palengvinti administracinę naštą įmonėms  ataskaitų teikimo reikalavimai sumažėjo perpus. Po paskutinių redakcijų nuspręsta, kad tam tikri reikalavimai, pvz., susiję su  scope 3 emisijomis ir biologine įvairove, įsigalios palaipsniui.

Svarbu tai, kad ESRS yra visiškai suderinami su kitais tvarumo ataskaitų teikimo standartais, tokiais kaip Tarptautinė tvarumo standartų valdybos (#ISSB) ir Pasaulinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (#GRI) standartai. Įmonės, kurios privalo teikti ataskaitas pagal ESRS, pateiks iš esmės tą pačią informaciją kaip ir tos, kurios naudojasi aukščiau minėtais standartais.

ESRS suteiks daugiau aiškumo ir leis įmonių nefinansinę atsakomybę išmatuoti vienu matu.

  • Įmonės, kurioms anksčiau buvo taikoma Nefinansinės atskaitomybės direktyva (NFRD), turės pradėti teikti ataskaitas pagal ESRS už 2024 finansinius metus (pirmosios ataskaitos bus paskelbtos 2025 m.)
  • Į biržos sąrašus įtrauktos MVĮ pirmąsias ESRS tvarumo ataskaitas pradės skelbti 2027 m. su galimybe atidėti iki dvejų metų.tvarumo ataskaitų teikimo standartai Europos komisija