Energetinio efektyvumo konferencija: dėmesys alternatyviems finansavimo šaltiniams

/in , /by

Rugsėjo 28 dieną Vilniuje įvyko antroji Energetinio efektyvumo konferencija. Pramonės ir valdžios atstovai susirinko aptarti Lietuvos energetinį konkurencingumą ir naujausias energijos vartojimo efektyvumo tendencijas.

  • Apžvelgti iššūkiai ir galimybės vartotojams rinkoje, kurioje dominuoja elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
  • Pramonės įmonių atstovai dalinosi sukaupta patirtimi ir gerąja praktika.
  • „InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas konferencijoje skaitė pranešimą apie alternatyvius energetinio efektyvumo finansavimo šaltinius.

Lietuvos pramonės energetinis konkurencingumas

Konferenciją pradėjęs LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgė gamtinių dujų, elektros kainų bei vartojimo dinamiką dabartiniame geopolitiniame kontekste. Anot pramonininkų prezidento, be konkurencingos energijos kainos mūsų šalies gamintojų šansai išsilaikyti Europos aplinkoje – menki. Lietuvoje iki šiol nėra iki galo aišku, kada ir kokia parama bus teikiama pramonei, žengiančiai transformacijos keliu, o pramonės įmonių veikla dabartinėje energetinėje ekosistemoje primena „meną išgyventi“: konkuruoti esant grynuoju dujų importuotoju, neturint pigios elektros ir su „nukapotomis“ tiekimo grandinių galūnėmis. „Neįmanoma užtikrinti pramonės energetinio konkurencingumo be horizontalaus ir vertikalaus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. – pastebėjo V.Janulevičius, ir pasidžiaugė naujausia pramonės statistika, – Įvertinus esamas sąlygas, pasiekti tikrai puikūs rezultatai.“

Kas laimės energetinėse lenktynėse

LPK ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė apžvelgė Kinijos pasiekimus energetikos sektoriuje ir palygino juos su ES rodikliais. Anot ekonomistės, toks objektyvus įvertinimas būtinas norint priimti reikiamus sprendimus: „Dabar yra geras metas veikti. Žinoma, veikti reikėjo vakar, bet dar galime ir dabar. Mantros, jog esame išmanūs, gali ir nepakakti.“

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pristatė naujai patvirtintos Energijos efektyvumo direktyvos tikslus, vystomą EnerGIS projektą (geografinę informacinę sistemą, kurioje bus pateikiami energijos prieinamumo duomenys, atliekinės šilumos vietos ir apimtys, CŠT gamybos šaltiniai ir zonos, pastatų energinio naudingumo charakteristikos, elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių vietos ir apimtys). Taip pat viceministrė pasidalino detalia informacija apie finansines priemones pramonei, siekiančiai sumažinti energijos vartojimą. „Planuojant investicijas, reikia įvertinti energetinius klausimus. Taip pat aiškiai didėja energetinių auditų poreikis, kadangi tai padeda kontroliuoti išlaidas – neturint duomenų, jokia transformacija ar teigiami pokyčiai negalimi. Energetinis efektyvumas turi būti pelningas“, – konferencijoje sakė viceministrė.

Alternatyvūs energetinio efektyvumo finansavimo šaltiniai

„InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas pastebėjo, kad Europoje pramonės įmonėms yra gerų, tačiau mūsų verslui menkai pažįstamų priemonių, kurios visiškai ar dalinai finansuoja kuriamas bei pilotuojamas inovacijas, švietimo veiklas, konsultacijas, bandymus prieš investuojant ir kitas veiklas. Taip pat A. Jasėnas atkreipė dėmesį, jog dažnai tarptautinių projektų ar fondų priemonės skirtos ne tik mažoms ir vidutinėms, bet ir didelėms įmonėms, jas paprasta administruoti, lengva pateikti paraišką. „Įmonėms gali būti sudėtinga pačioms sekti visų tinkamų priemonių terminus ir šaltinius. Skaitmeninių inovacijų centrai šią informaciją gali perteikti koncentruotai. Jie patars ne tik dėl priemonės tinkamumo, bet ir įvardins galimas rizikas bei pateiks praktinių pavyzdžių“, – bendradarbiauti kvietė pranešėjas.

Energijos vartojimo efektyvumo tendencijos ir galimybės

Pasak Energetikos agentūros l. e. p. direktorės A. Bagočiutės, dauguma įmonių nėra linkusios atlikti energetinio audito. „Jei įmonės būtų įgyvendinusios energijos vartojimo audito metu gautas rekomendacijas, vidutiniškai būtų galėjusios sutaupyti iki 20 % suvartojamos energijos. Tad audito atlikimas ir gautos rekomendacijos turėtų būti ne tik deklaratyvūs teiginiai, bet ir sukurti realiai jaučiamą naudą“, – sakė LEA vadovė. Energetikos specialistai sutarė, kad auditoriai turi įsigilinti į įmonės darbo specifiką ir rekomenduoti technologinių procesų, įrangos atnaujinimą, todėl svarbu rasti kompetentingų technologinio audito specialistų.

Konferenciją tęsė 30 metų darbo Lietuvos energetikos sektoriuje patirtį turintis LPK viceprezidentas Martynas Nagevičius. Jis apžvelgė iššūkius ir galimybes vartotojams rinkoje, kurioje dominuos elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių. M. Nagevičius apžvelgė AEI rolę formuojantis elektros kainai rinkoje ir pristatė praktinius paklausos valdymo įrankius, leisiančius stabilizuoti, mažinti elektros energijos kainą. Pasak M. Nagevičiaus, žvelgiant į ateitį, galbūt ir liksime energiją importuojanti šalis (atsižvelgiant į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos nevienalaikiškumą), tačiau Lietuvoje energijos gamyba pralenks vartojimą. LPK viceprezidentas pastebėjo, jog matyti gaminančių vartotojų rinkos prisisotinimas: tiek instaliuotos galios, tiek ESO išduodamų techninių sąlygų skaičiai mažėja. Pranešėjo nuomone, su paramų skaičiumi tai nesusiję: atsinaujinančiosios energetikos entuziastai saulės elektrines jau įsirengė. „Galiausiai bus ne taip ir svarbu, kiek vartojate elektros energijos, bet bus svarbu vartoti tada, kada reikia. Išmaniai elektrą vartojantys elektros vartotojai bus smarkiai konkurencingesni ateities elektros rinkoje“, – pažymėjo ekspertas.

Technologijos ir vartojimo vadyba pramonės įmonėse

Anot Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro analitiko dr. Ričardas Masiulio, pramonės sektoriuje energijos sąnaudos vertinant gaminio savikainą išlieka didelės ir didesnės negu ES vidurkis, todėl, norint mažinti energijos sąnaudas ir didinti įmonių konkurencingumą, būtina diegti efektyvesnes ir modernesnes technologijas bei energijos vartojimo vadybos priemones. „Pigiausia ir žaliausia energija yra ta, kurios nesuvartojame. Pramonei dar yra kur pasitempti ir rasti galimybių pajusti energijos vartojimo audito naudą,“ – teigė R. Masiulionis.

UAB „Energy Advice“ direktorius dr. Vytautas Šiožinys pristatė ateities pramonės įmonės viziją. Anot V. Šiožinio, ateities pramonės įmonėje nebus operatorių, kurie valdys procesus ar įrengimus, Procesai ir įrengimai bus valdomi matematinių algoritmų, o algoritmus prižiūrės Z kartos atstovai, gamykla dirbs be tiesioginio žmogaus įsikišimo į procesą. Esami valdikliai, apskaitos prietaisai, monitoringo sistemos nėra pakankamos pasiekti didesnį našumą, kokybę, energijos vartojimo efektyvumą – reikalingi įrankiai automatizuotai didžiųjų duomenų analizei. Kaip tokį įrankį V. Šiožinys pristatė skaitmeninio dvynio technologiją – tai skaitmeninė proceso kopija, kuri atsiperka trumpiau nei per vienerius metus.

Efektyvumo didinimas energetikos turbulencijų laikotarpiu

Energetikos sektorius Lietuvoje ir pasaulyje patiria istorinius pokyčius, įskaitant ne tik energetinę krizę, bet ir naujus tvarumo standartų įdiegimo įpareigojimus verslui. VMG grupė šį iššūkį sėkmingai priėmė, pavertusi energijos vartojimo efektyvumą bei tvarumą pagrindiniu įsipareigojimu savo veiklai vystyti. UAB „VMG Energy“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Smaguris teigė: „Didžiausia problema įgyvendinant energetinio efektyvumo iniciatyvas yra vadovų požiūris. Nors jie sutinka, jog taupyti reikia, tačiau pateikus idėjas ar energetinio audito išvadas, dauguma vadovų pradeda svarstyti. Todėl daugiausia darbo yra pralaužti ledus ir suinteresuoti sprendimų priėmėjus, įrodant, jog rezultatas nebus vienkartinis, bet neš naudą ir ateityje“.

Pranešime pristatyti įspūdingi rezultatai, pasiekti įgyvendinant energijos taupymo priemones VMG grupėje:

  • 60 % sumažinti reaktyvios galios kompensavimo ir harmonikų filtrų kaštai,
  • efektyvinus suspausto oro sistemas, per metus sutaupyta 1200 MWh,
  • panaudojant medžio dulkes kurui sutaupyta 8 mln. m3 gamtinių dujų per metus,
  • patobulinus aspiracijos sistemos darbą sutaupyta 1500 MWh per metus,
  • 90 000 m3 vandens per metus išvaloma, atliekant efektyvų paviršinių nuotekų valymą.

Sprendimų paieškos ir įgyvendinimas

UAB „Vakarų techninė tarnyba“ direktorius Viktoras Majys pabrėžė, jog energetinio audito atlikimo metu įmonės personalui labai svarbu bendradarbiauti su auditoriumi. Remiantis audito išvadomis, įmonėje buvo įgyvendintos priemonės elektros energijos vartojimui mažinti, efektyviau gaminti suspaustą orą, panaudoti atliekinę šilumą, mažinti vandens vartojimą, gamtinių dujų keisti LPG, naudoti atsinaujinančios energijos išteklius. V. Majys atskleidė, jog po atliktų darbų pasiektas metinis elektros energijos taupymas siekia ~2 mln. kWh, gamtinių dujų ~1600 MWh, gėlo vandens ~10 000 m3.

Anot ŽŪK „Pienas LT“ gamybos vadovės Rita Juknevičienės, duomenų monitoringas, analizė ir nuolatinis optimizavimas energetinių resursų valdyme – tai maži žingsniai, vedantys prie didelių finansinių efektų. Nuo 2018 m. „Pienas LT“ gamykloje nuolat analizuojami apskaitos prietaisų ir kiti duomenys analizavimas, modernizuotas apšvietimas, izoliuoti vamzdynai, efektyviau veikia garo katilinės, vakuuminiai siurbliai, oro sausintuvas, panaudojami šilumokaičiai. Šiuo metu gamykloje vyksta perteklinės šilumos panaudojimo projektas. Įmonės nesunaudotas elektros kiekis per metus siekia apie 1 500 MWh, gamtinių dujų – 1 000 000 m3, vandens – 150 000 m3.

Energetinių sprendimų nauda smulkiam ir vidutiniam verslui

UAB „Technogaja” vadovas Ramūnas Katkevičius pristatė priemones, aktualias smulkiam ir vidutiniam verslui. Įmonė veiklą pradėjo krizės metais, vėliau susidūrė ir su 2022 m. energetine krize, tad yra sukaupusi vertingos patirties. Pirmiausia energijos eikvojimo atvejus pastebėjo pats vadovas ir ėmėsi juos spręsti, vėliau taupyti energiją padėjo ir besikeičianti įmonės kultūra. „Vykdydami plėtrą vis susiduriame su iššūkiais, o jiems spręsti, priimti sprendimams reikia duomenų“, – teigė pranešėjas. Monitoringo sistemas įmonė pirmiausia ėmėsi diegti kritinėse vietose (kompresorinėje), vėliau pradėjo išnaudoti atliekinę šilumą. Visi įmonės įgyvendinti energijos taupymo žingsniai prisidėjo mažinant įmonės investicijas į saulės elektrinę. Šiuo metu įmonė net 80 % suvartojamos energijos pagamina iš atsinaujinančių išteklių.

Ranka rankon: technologijos tvariam augimui

/in /by

Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje. Lemiamas vaidmuo formuojant tvarumo strategiją, kurią ilgainiui vis tiek turės ne tik didžiosios ar listinguojamos, bet ir vidutinės bei mažosios įmonės, galėtų būti patikėtas technologijų specialistui.

Pramonės sektoriaus dinamika

Įmonių struktūra vystosi kartu su pramonės tendencijomis. Šiandien, kai daug dėmesio skiriama žaliajai ekonomikos transformacijai, kelią ambicingų tvarumo tikslų link turėtų tiesti technologijos ir inovacijos. Nors Lietuvoje technologijų vadovo vaidmuo dar nėra laikomas esminiu įmonei siekiant tvarių praktikų, platesnis tarptautinis paveikslas rodo kitokią tendenciją.

Tai iliustruoja ir išmaniosios gamybos kompetencijų centro „Intechcentras“ šiuo metu kartu su mokslo ir pramonės partneriais Europoje vykdomi tarptautiniai projektai. Trys iš devynių projektų apjungia skaitmeninę ir žaliąją transformaciją: tokios technologijos kaip skaitmeninis dvynys, skaitmeniniai diagnostikos įrankiai ar gamybos ir procesų planavimo programinė įranga pasitelkiama tam, kad  paskatintų tvarų augimą mažose ir vidutinėse gamybos įmonėse. 

Intechcentras nuotr. Skaitmeninės verslo valdymo sistemos integruoja co2 apskaitą ir fiksuoja gamyboje susidarančias atliekas ir kitus rodiklius
Intechcentro nuotr. Skaitmeninės verslo valdymo sistemos integruoja gamyboje naudojamų medžiagų ir kitų resursų co2 pėdsako apskaitą

Pasitelkiant duomenis

Naujos technologijos įmonėse diegiamos ne šiaip skaitmeninimo vardan, tai – visada reikalingi ir apskaičiuoti ėjimai, kurie daromi siekiant konkrečių tikslų. Taupyti resursus yra vienas svarbiausių tvaraus verslo uždavinių, o  technologijos tai ir daro – jos taupo laiką, medžiagas, sumažina žmonių darbo, iteracijų, įmonės procesai tampa geriau prognozuojami, sklandesni.

Tvarumo ataskaitoms teikti reikalingi konkretūs duomenys. Tam dažnai pasitelkiama ESG ataskaitų teikimo ir duomenų valdymo programinė įranga, taip pat ir pramonei skirtos verslo valdymo sistemos (angl. ERP) diegia tvarumo papildinius, kurie renka ir filtruoja ataskaitoms reikalingus duomenis bendrame duomenų sraute. Akivaizdu, kad tiek skaitmeninimui/duomenų analizei, tiek tvarumo strategijai įgyvendinti dažnai aktualūs tie patys veiklos įrankiai, o už tai įmonėje atsakingų pareigybių funkcijos persikloja.

„Netrukus CO2 taps vienu svarbiausiu kriterijų, vykdant prekybinius / gamybinius sandorius. Nuo 2026 m. Europos Komisija kelia reikalavimus įmonėms, pasitelkdama ES tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS) ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD). Visos ES įmonių tvarumo ataskaitos turės būti pateikiamos standartizuotu, palyginamu ir nuoseklesniu formatu – kaip kad teikiant finansines ataskaitas. Įmonių skaitmeninėje transformacijoje bus reikalingi tokie integruoti sprendimai, kurie apskaitys ne tik įmonės efektyvumą, tačiau ir tvarumą“ – pabrėžia Giedrius Valuckas, bendrovės „Progressive Business Solutions“ vadovas ir LINPRA prezidiumo narys.

LINPRA nuotr. G.Valuckas konferencijoje Making Industry 4.0 Real kalbėjo apie CO2 apskaitą gamyboje

Keičiasi įmonės kontaktų skiltis

Kol kas gamybos įmonėse Lietuvoje tvarumo tikslus įgyvendinti kur kas dažniau pavedama kitokio profilio darbuotojams. „Darbo paieškos platformose vis dažniau ieškoma tvarumo ir atitikties specialistų, tvarumo vadovų, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų, kokybės specialistų, kuriems pavestos tvarumo ir atitikties funkcijos, ir t.t. Pareigybių pavadinimų, o ir priskirtų funkcijų įvairovė didžiulė, – pastebėjimais dalijasi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas,  – „Intel“ 2023 m. pateiktoje ataskaitoje „The Sustainable CTO“ teigiama, kad technologijų vadovo reikšmė pramonės įmonės struktūroje nepaliaujamai auga ir tampa tiesiogiai susijusi su tvariu verslo vystymusi. Technologiniai sprendimai turi kritinę reikšmę žaliajai transformacijai, ir gamybinių įmonių lyderiai pasaulyje vis dažniau pasitelkia CTO tam, kad sukurtų ir įgyvendintų kompanijos tvarumo strategiją“.

Intechcentro nuotr. Išmanios gamybos kompetencijų centro Intechcentras direktorius A.Jasėnas

Technologijos sprendžia tvarumo problemas

O kokias funkcijas šiuo metu mažose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse atlieka technologijų/skaitmeninimo vadovas? Jis priima sprendimus dėl diegiamų technologijų ir inovacijų, atsako už duomenų rinkimą ir analizavimą. Su skaitmeninimo banga atsiradusį specialistų vakuumą užpildyti nebuvo lengva, pastebi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas: “Vos prieš penketą metų pramonės skaitmeninimo specialistų funkcijas atliko IT vadovai, gamybos vadovai, vykdantieji direktoriai, būta atvejo, kai į skaitmenines technologijas teko gilintis net buhalteriui. Situacija buvo tokia ne iš gero gyvenimo – nei viena aukštoji mokykla tuo metu tokių specialistų neruošė. Džiugu, kad šiandien jau galima rasti skaitmeninės gamybos studijų programų.“

Ar tai būtų programinės įrangos papildinys, taupantis žaliavas, ar kitus išteklius tausojantis skaitmenizavimo sprendimas, ar didžiųjų duomenų analizė, padedanti nusistatyti silpnąsias vietas – skaitmeninimą ir technologijas susiejus su tvarumu, ESG strategija įgauna konkretumo.  Atsižvelgiant į dinamiką, kurią pramonės sektoriuje kuria ES reguliavimas ir jau dabar atsirandantis didžiųjų gamintojų poreikis sekti savo tiekėjų produkcijos CO2 pėdsaką, įmonės turėtų dar kartą peržiūrėti savo struktūrą ir pasirinkti pareigybę, kuri ateinančias funkcijas įgyvendintų su technologijų specialistams būdingu metodiškumu.

Nemokama stažuotė Energetikos technologijų pritaikymo gamyboje kompetencijų centre Vokietijoje

/in , , /by

2023 m. spalio 31 d.  Energetikos technologijų pritaikymo gamyboje kompetencijų centre Darmštate vyks energetinio efektyvumo ir tvarumo mokymai.

Stažuotė skirta gamybininkams: įmonių atstovai naujausių technologijų kupinoje ETA gamykloje patirs, kokie keliai veda prie klimatui neutralios gamybos.

Pasinaudokite unikalia galimybe gyvai pamatyti energijos vartojimo efektyvumo ir išteklių efektyvumo gamyboje inovacijas. ETA kompetencijų centre pagal vietinę metodiką pastatai ir mašinos jungiamos į vientisą energijos sistemą ir išbandomos tikros, energiją ir išteklius tausojančių procesų grandinės.

Interaktyvus seminaras apie naujausius tyrimus ir metodus įkvėps pramonės įmonių atstovus pritaikyti žinias savo bendrovėje.

Sekite nuoroda į dalyvio anketą, taip pat pridedame ir kvietimo gaires. 

Bus atrinktos 24 įmonės iš Lietuvos, Bulgarijos ir Graikijos, dalyvausiančios renginyje Vokietijoje. Jūsų paraiškų lauksime iki 2023 m. rugsėjo 28 d.

Verslo misija į Siemens 4.0 gamyklas

/in , /by

 

Pramonės ateitis vyksta jau dabar – gruodžio pradžioje kviečiame tai patirti „Siemens“ gamyklose Vokietijoje!

Verslo misijoje į Niurnbergą aplankysite moderniausius gamybos pramonės automatizavimo ir skaitmeninimo lyderio objektus. Gruodžio 4-7 dienomis gamybinių įmonių vadovų ir inovacijų/skaitmeninimo vadovų grupė turės išskirtinę progą aplankyti „Siemens“ gamyklas ir 2021 metais iškilusį naujausią gamybos skaitmeninių technologijų demonstracinį centrą „IMPULS“.

Dviejų dienų vizitas apima karščiausias šiandienos verslo temas ir technologijas: tvarumą, tiekimo grandines, skaitmeninį dvynį, dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, kibernetinę saugą, energetinį efektyvumą.

 

Apie ,,Siemens“

,,Siemens“ – gamybos pramonės automatizavimo ir skaitmeninimo produktų bei sprendimų kūrimo lyderis Europoje, kuris visame pasaulyje turi daugiau nei 300 tūkstančių darbuotojų bei kasmet generuoja virš 70 mlrd. eurų apyvartą.  176 metus skaičiuojanti kompanija daugiausia veikia skaitmeninės gamybos, išmaniosios infrastruktūros, transporto, sveikatos ir finansų srityse.

siemens gamykla amberge

 

 

Apie ,,IMPULS“

,,IMPULS“ – tai 2021 m. pastatytas modernus „Siemens“ lankytojų centras Amberge. Šiame išskirtiniame futuristinio dizaino pastate pasaulinis inovatorius „Siemens“ parodo lankytojams, kad yra lyderis elektrifikavimo, automatizavimo ir skaitmeninimo srityse, vadovaudamasis šūkiu „Pajusk ateities automatizavimo širdies plakimą“.

„IMPULS“ yra tvariai pastatytas ir LEED aukso sertifikatą turintis pastatas, kuriame gausiai pritaikytos naujausios autonominės gamybos technologijos, tokios kaip skaitmeninis dvynys (ang. Digital Twin), 5G, dirbtinis intelektas, bei pristatomi aktualiausi ir įdomiausi pasauliniai technologiniai pokyčiai, pramonei judant autonominės gamybos link.

Daugiau apie ,,IMPULS“ rasite čia.

Impuls demonstracinis centras

 

 

Apie gamyklas Amberge

„Siemens“ sėkmės istorija Amberge prasidėjo 1948 m., įkūrus įrangos gamyklą (GWA). 1989 m. šalia iškilo elektronikos gamykla (EWA), kuri dabar visame pasaulyje vertinama kaip puikus pramonės 4.0 pavyzdys ir yra gavusi keletą pasaulinių apdovanojimų.

GWA gamina saugiam elektros tiekimui, tinklų kūrimui ir skaitmeninimui bei pramoniniam valdymui skirtus produktus. EWA gamykla šiuo metu yra viena moderniausių „Siemens“ gamyklų pasaulyje, atitinkančių Smart Factory sąvoką. Gamykloje galima pamatyti, kaip pritaikomos naujausios technologijos našumui bei lankstumui didinti. EWA gamykloje serijiniu būdu gaminami „Simatic“ valdikliai, gamykloje per dieną atliekama per 350 pakeitimų, produktų portfelis sudaro per 1200 gaminių, o gamybos metinis pralaidumas viršija 17 milijonų vienetų. Nedidinant gamyklos ploto (10.000 m2), gamykla nuo 1990 metų gamybos apimtis padidino 13 kartų. Toks efektyvumo padidėjimas taip pat padidino gamybos lankstumą, leidžiantį gamyklai pagaminti daugiau nei 1000 gaminių variantų per dieną ir vieną produktą per sekundę.

Daugiau apie EWA ir GEA gamyklas rasite čia.

Detalią verslo misijos programą galite parsisiųsti čia.

Įsirašykite į kalendorius! Dėl vietų rezervacijos susisiekite su Laurynu Ragaišiu:
el.p. laurynas.ragaisis@intechcentras.lt, tel. +370 670 22857.

Reikšminga verslui: priimti Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartai

/in /by

Liepos 31d. Europos Komisija priėmė Europos tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS). Šie standartai nustato taisykles ir reikalavimus įmonėms, kurios turi atsiskaityti apie su tvarumu susijusį poveikį, galimybes ir riziką pagal ES įmonių tvarios atskaitomybės direktyvą (CSRD).

 

Standartai buvo šlifuoti ilgai: parengiamieji darbai prasidėjo 2020 m. birželio mėnesį. Standartų juodraštis buvo gerokai pakeistas, siekiant palengvinti administracinę naštą įmonėms  ataskaitų teikimo reikalavimai sumažėjo perpus. Po paskutinių redakcijų nuspręsta, kad tam tikri reikalavimai, pvz., susiję su  scope 3 emisijomis ir biologine įvairove, įsigalios palaipsniui.

Svarbu tai, kad ESRS yra visiškai suderinami su kitais tvarumo ataskaitų teikimo standartais, tokiais kaip Tarptautinė tvarumo standartų valdybos (#ISSB) ir Pasaulinės ataskaitų teikimo iniciatyvos (#GRI) standartai. Įmonės, kurios privalo teikti ataskaitas pagal ESRS, pateiks iš esmės tą pačią informaciją kaip ir tos, kurios naudojasi aukščiau minėtais standartais.

ESRS suteiks daugiau aiškumo ir leis įmonių nefinansinę atsakomybę išmatuoti vienu matu.

  • Įmonės, kurioms anksčiau buvo taikoma Nefinansinės atskaitomybės direktyva (NFRD), turės pradėti teikti ataskaitas pagal ESRS už 2024 finansinius metus (pirmosios ataskaitos bus paskelbtos 2025 m.)
  • Į biržos sąrašus įtrauktos MVĮ pirmąsias ESRS tvarumo ataskaitas pradės skelbti 2027 m. su galimybe atidėti iki dvejų metų.tvarumo ataskaitų teikimo standartai Europos komisija

Mokymasis apie skaitmeninio proceso dvynių diegimą ir naudojimą gamybos vertės grandinėje – LeaDTchain projektas

/in , /by

IŠŠŪKIS

Pramonės įmonės nuolat susiduria su naujais iššūkiais, tokiais kaip trumpesnis produktų gyvavimo ciklas, didesnis procesų sudėtingumas dėl produktų individualizavimo ir didėjantis tvaraus verslo poreikis. Digital Process Twin (DPT) gali padėti įmonėms išlikti konkurencingoms ir įveikti šiuos iššūkius. DPT renka tikrus duomenis gamyboje, pvz. naudojant atsekamumo sistemą, kuri vėliau vertinama skaitmeniniu būdu. Tokiu būdu iškilusias problemas galima aptikti jau atsiradimo fazėje ir nedelsiant imtis atitinkamų atsakomųjų priemonių. Tokiu būdu galima išvengti neigiamo poveikio kokybei, pristatymo terminams ir išteklių efektyvumui. Šiuo metu DPT pramonėje naudojamas tik retkarčiais. Ankstesniais metais tai daugiausia lėmė turimų duomenų ir esamų technologijų trūkumas. Šiuo metu pagrindinės to priežastys yra darbuotojų skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir nepakankama integracija į esamas organizacines struktūras.

 

REZULTATAS

Projekto tikslas – sukurti skaitmeninius ir į kompetencijas orientuotus mokymus, skirtus gamybos vadovams ir sprendimų priėmėjams, siekiant spręsti DPT poveikį žmonėms, technologijoms ir organizacijai. Pirmajame mokymo skyriuje aptariamas techninis skaitmeninio dvynių įgyvendinimas visam vertės srautui. Sėkmingai baigę šį kursą, parduotuvių vadovai ir sprendimų priėmėjai galės vadovautis struktūrizuota DPT įgyvendinimo tvarka savo įmonėje. Antrajame mokymosi skyriuje pagrindinis dėmesys skiriamas DPT integravimui į esamas organizacines struktūras ir kasdienius procesus. Atsižvelgiant į tai, parduotuvių vadovai ir sprendimus priimantys asmenys žinos apie galimus iššūkius ir kaip juos įveikti. Trečiasis mokymosi skyrius yra apie parduotuvių vadovų ir sprendimus priimančių asmenų mokymą ir parengimą tinkamai pritaikyti skaitmeninį dvynį visam vertės srautui. Taip jie galės tinkamai naudoti DPT įmonėje, kad palaikytų nuolatinio tobulinimo procesą.

 

PARTNERIAI

„Intechcentras“ sertifikuos plastiko pakuotės perdirbamumą

/in , , /by

„Intechcentras“ tapo sertifikuota įstaiga, turinti licenciją atlikti plastiko gaminių perdirbimo sertifikavimo paslaugas, vadovaujantis RecyClass metodologija (RecyClass Recyclability Certification).

„RecyClass“ perdirbamumo sertifikatas įvertina, kaip plastikinės pakuotės dera su visa atliekų tvarkymo grandine, kuri apima surinkimą, rūšiavimą, perdirbimą ir galimybę pakartotinai panaudoti perdirbtą medžiagą.

„Intechcentras“ atlieka kelių tipų plastikinių pakuočių perdirbamumo vertinimus, atitinkančius visos plastiko vertės grandinės poreikius:

  • „Design for Recycling“ sertifikatas kokybiškai klasifikuoja galutinės plastikinės pakuotės techninį perdirbamumą skalėje nuo A iki F.
  • „Recyclability Rate Certification“ sertifikatas įvertina veiksmingą galutinių plastikinių pakuočių perdirbamumą konkrečioje geografinėje vietovėje.
  • „Letter of compatibility“ sertifikatas kokybiškai įvertina pusgaminių pakuočių tinkamumą perdirbti.

 

 

 

 

RecyClass sertifikuotų įstaigų sąrašas

Sertifikuoti „Intechcentro“ ekspertai/auditoriai:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Susisiekite: Laurynas Ragaišis, el. p.: laurynas.ragaisis@intechcentras.lt, tel. 8 670 22857

Atviras finansavimo kietimas MVĮ dirbtinio intelekto gamybos aplinkoje pritaikymui

/in , , , /by
Ar esate MVĮ, kuri nori pritaikyti dirbtinį intelektą savo gamybos aplinkoje? 🧠
Jau atidarytas pirmasis AIRISE projekto kvietimas teikti paraiškas! 📑
Aprašykite savo idėją ✅ iki birželio 30 d. ir turėsite galimybę gauti ekspertų paslaugas bei finansinę paramą iki 40 000 eurų! 💶
Turite galimybę gauti pagalbą šiose srityse:
▪ Projektavimo ir inžinerijos dirbtinio intelekto paslaugos
▪ Procesų stebėjimo ir valdymo dirbtinio intelekto paslaugos
▪ Gamybos operacijų dirbtinio intelekto paslaugos
▪ Gamybos grandinės dirbtinio intelekto paslaugos
▪ Tiekimo grandinės dirbtinio intelekto paslaugos
▪ Mokymo paslaugos
Galite kreiptis dėl šios paramos, jei jūsų įmonė yra MVĮ arba vidutinės kapitalizacijos įmonė ir jei jūsų iššūkis yra dirbtinio intelekto naudojimas gamyboje jūsų gamybos patalpose.
pateikimo terminas: 2023 m. birželio 30 d
Pateikite savo pasiūlymą dabar – https://airise.eu/calls
Jei turite klausimų ❓– kreipkitės marija.aliaseviciene@intechcentras.lt

Mus nulaužė kibernetiniai įsibrovėliai – mokėti ar ne?

/in , , , , /by

Kovo 29 dieną vykusiame technologijų centro „Intechcentras“ praktiniame seminare „Kibernetinė sauga pramonės įmonėse 2023” „Transcendent Group Baltics“ kibernetinės ir skaitmeninės rizikos vadovas Tomas Beinaravičius teigė, kad dažniausiai kibernetiniai įsilaužimai įvyksta būtent dėl blogos kibernetinės higienos, kuriai vis dar nepakankamai dėmesio skiria net ir didelės įmonės, kurių veiklai tokio pobūdžio įsilaužimai gali turėti itin didelę žalą – kartais net siekiančią milijoninius nuostolius.

Kokios sritys paveikiausios?

Anot eksperto, dažniausiai nukenčiančios sritys yra sveikatos apsauga, edukacija, savivalda, gamyba ir paslaugų sektorius. „2022 metais atlikto „RiskRecon“ tyrimo metu paaiškėjo, kad įsibrovėliai dažniausiai prašo išpirkų sveikatos apsaugos sektoriuje – net 18 proc, švietimo – 15, 4 proc., savivaldos struktūrose – 11,4 proc., gamybos srityje – 9,9 proc ir 6,6 proc. – paslaugų sektoriuje. Tad ši statistika įrodo, kad šie penki sektoriai turi didžiausias kibernetinio saugumo spragas ir yra labiausiai pažeidžiami “, – teigia T. Beinaravičius.

Mokėti ar ne?

Natūralu, verslininkui ar kitos institucijos atstovui kyla klausimas – mokėti ar ne išpirką, jei netyčia papuoliau į tokią nemalonią situaciją. Ar tai išvis legalu? Kibernetinės saugos ekspertas tikina, kad visos oficialios institucijos ragina nemokėti ir jokiu būdu nebendradarbiauti su nusikaltėliais. Tačiau esi tokių atvejų, kada tai, deja, vienintelė išeitis. „Paskutiniais duomenimis,  63 proc. įmonės neketina mokėti ir derėtis, 37 proc. – svarsto tokią galimybę. Lyginant su 2020 metų duomenimis, tuo metu net 60 proc. apklaustųjų buvo linkę derėtis. Jei įsibrovėliai jums negrįžtamai sunaikino viską įrangą ir neturite jokių kopijų ir tai jums patvirtina IT skyrius, o šie nuostoliai gali jums kainuoti bankrotą – tuomet greičiausiai neturėsite kitos išeities tik kaip derėtis su piktavaliais“, – sako T. Beinaravičius.

Tačiau anot specialisto, yra ir situacijų, kurios patenka į pilkąją zoną, kuomet apsispręsti labai sunku. Pavyzdžiui, nusikaltėliai jums grasina paviešinti nutekintus įmonės duomenis: ,,Tokiu atveju greičiausiai bus gėda, tai kainuos reputaciją, bet ne bendrovės veiklą. Rasime ir Lietuvoje žiniasklaidoje nušviestų atvejų, kuomet buvo nutekinti duomenys, tačiau tai nenugramzdino kompanijų į pražūtį. Visgi visada geriau apsisaugoti prieš, kad nereiktų tokių klausimų spręsti išvis”, – šypsosi pašnekovas.

Saugos eksperto teigimu, niekada neverta mokėti, jei jums grasinama vadinama ,,DDoS“ ataka, tai kibernetinė ataka, skirta informacinių sistemų užvaldymui, sutrukdyti vartotojų prisijungimui prie serverių. Neverta mokėti ir jei duomenys atšifruojami ar duomenys nebuvo užšifruoti. Be to, seminaro pranešėjas pastebi, kad statistika rodo, kad kiekvienais metais mokančiųjų išpirką skaičius vis mažėja: „Tai nėra vien tik vertybinis klausimas. Dažnai tai  tiesiog geresnės higienos rezultatas. Elementariai saugumui skiriama daugiau resursų.“

 

Jei apsisprendėte mokėti?

T. Beinaravičius tikina, kad išpirkos prasideda nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų. „Iš principo mokėjimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra teisėtas, bet yra papildomų sąlygų. Mokėjimai visada yra atliekami kriptovaliutomis. Dalis įsibrovėlių yra patekę po JAV, Didžiosios Britanijos ar Europos Sąjugos sankcijomis, todėl jiems mokėjimai yra negalimi. Taip pat įmonė turi turėti kriptovaliutų krepšelį, o tai greitai padaryti yra gana sudėtinga. Be to, išpirka nėra priskiriama leidžiamiems pelno mokesčio atskaitymams. Tad to daryti nereikia skubėti ir tikrai geriau rūpintis prevencija, kad tokių klausimų vėliau nereiktų spręsti“, – patirtimi dalinasi ekspertas.

Anot jo, iškart po incidento visada svarbu nedelsiant pradėti derybas. Tai nereiškia, kad jas reikia užbaigti. Tačiau tai duos laiko, o laikas jūsų sąjungininkas. Derybų metu galima tikėtis ir 25-30 proc. ,,nuolaidos”. Taip pat reikia būti budriems ir įsitikinti ar įsibrovėliai tikrai turi svarbius jūsų duomenis arba gali juos atšifruoti.

Įsibrovimo anatomija

Daugeliui kyla klausimas – tai kaipgi tas įsibrovimas išvis atrodo ir ko galima tikėtis? T. Beinaravičius sako, kad tipinė kibernetinio incidento chronologija yra gana paprasta – pirmiausia nusikaltėliai susiranda jūsų sistemos saugumo spragą ir gauna prieigą prie jūsų duomenų, tuomet įvykdo duomenų vagystę ir veiklos sutrikdymą, o tada pradeda derybas. „Svarbu pabrėžti ir neapsigauti. 80% sumokėjusių išpirką patiria antrą ataką. Įsibrovėlių pateiktos dešifravimo programos ne visada veikia. Tad jokiu būdu negalima skubėti mokėti nusikaltėliams“, – pastebi pašnekovas.

Reikia pripažinti, kad didžioji dalis kibernetinių incidentų nepatenka į viešąją erdvę, nes įmonės linkusios tai slėpti, bijo reputaciją tepančios dėmės. Daugelis net nepraneša apie tai atitinkamoms institucijoms – pavyzdžiui, policijai ar Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui. Visgi pranešėjas seminaro metu pasidalino savo patirtimi, kaip tie įsibrovimai atrodo konkrečiai. Vienas iš pavyzdžių – įsilaužta į akademinės institucijos pašto serverį.

„Po įsilaužimo serveris užšifruotas ir panaikinti visi atsarginiai duomenys. Ši situacija įdomi tuo, kad įsibrovėliai paprašė 300 eurų per pirmąsias 24 val. Visgi įstaigos atstovai to nepamatė. Ir per ateinančią parą sulaukė kitos išpirkos užklausos – 30 tūkst. eurų išpirkos. Visgi įstaiga nebuvo to linkusi daryti, nes neturėjo tam reikiamų instrumentų. Ir pasirinko išpirkos nemokėti“, – patirtimi dalinasi ekspertas.

Visai kitas pateikiamas atvejis – įmonė, į kurią įsibrovimas buvo atliktas per klientams pasiekiamą serverį. Nusikaltėliai nebuvo pastebėti kelias savaites, jie pavogė mažą dalį duomenų ir užšifravo visus serverius, o po to reikalavoeikalavo 100 BTC (apie 2 mln. eurų). Įsibrovėliai pradėjo šantažuoti ir teigti, kad paviešins duomenis. Visgi įmonė pasirinko nemokėti, kadangi duomenys nebuvo kritiniai. Kibernetinės saugos ekspertų komanda plušėjo gerą savaitę,  po kurių įsibrovėliai buvo ,,išvyti” iš bendrovės infrastruktūros. „Svarbiausia nepasiduoti panikai, nes ji blogas patarėjas“, – savo pranešimą besišypsodamas užbaigė ekspertas.

Ką daryti, kad panika neužvaldytų?

Technologijų centro „Intechcentras“, kuris jau daugiau nei 16 metų teigia paslaugas didinančias inžinerinės pramonės įmonių kuriamą pridėtinę vertę ir darbo našumą, direktorius Audrius Jasėnas teigia, kad visuomet geriau užsiimti prevencija, tuomet tokių atvejų nepasitaikys ir panika neužvaldys.

„Kol viskas ramu reiktų klausti savęs – o ką darysime mes, jei mes patirsime ataką? Reikia ne tik rūpintis kibernetinės saugos higiena, bet ir turėti incidentų valdymo planą. Kitaip tariant šis planas atspindi, kaip organizacija reaguos į nutikusius incidentus“, – sako pašnekovas ir priduria, kad bendraudamas net ir su pramonės lyderiais, kurie kasmet investuoja nemenkas sumas į savo IT ūkį ir kibernetinę saugą, sužino, jog jie ne visada turi atskirą pareigybę, atsakingą už kibernetinius incidentus ir nėra pasirengę jokio plano.

„Vyriausiasis informacijos saugumo pareigūnas yra atsakingas už reagavimo į incidentus plano parengimą ir palaikymą, taip pat už reagavimo į incidentus koordinavimą. Jis taip pat yra atsakingas už pranešimus apie incidentus atitinkamoms institucijoms​. Deja, šių dienų realybė yra tokia, kad dažnu atveju įmonės yra klaidingai įsitikinusios, jog jų turimas vidinis IT ūkio specialistas, arba IT ūki aptarnaujanti išorės įmonė tinkamai pasirūpins įmonės kibernetiniu saugumu ir imsis visų reikiamų prevencinių priemonių. Taip pat dažnu atveju įmonėse nėra sutarimo dėl kibernetinės saugos procedūrų ir tvarkos tarp IT specialistų ir gamybinės įmonės automatikų, prižiūrinčių pramonės automatizavimo valdymo sistemas, pavyzdžiui, „SCADA““, – tikina A. Jasėnas.

Tad technologijų centro vadovas ragina kiekvienam atsakyti į klausimus – ar įmonė turi oficialią IT bei kibernetinio saugumo politiką ir procedūras? Jei taip, ar jose yra numatytas incidentų valdymo planas?​ Ar šie procesai yra aiškiai apibrėžti ir dokumentuoti?​ Ar įmonė yra turėjusi IT ar kibernetinio saugumo incidentų praeityje? Jei taip, ar buvo įgyvendintas incidentų valdymo planas ir ar buvo atliktas tyrimas, kad būtų išaiškintos incidento priežastys ir priimtos atitinkamos priemonės?​ Ir tik atsakius į šiuos klausimus ir juos įgyvendinus galima jaustis ramiau, kad įmonės veikla nebus taip lengvai sutrikdoma.

Verslo misija į Štutgartą – galimybė pamatyti ,,FESTO“ gamyklą ir pramonės kokybės užtikrinimo parodą

/in , , , , /by

Gegužės 9-12 d. organizuojama pramonės atstovų verslo misiją į Vokietiją, Štutgartą, kur delegacija aplankys automatikos pramonės giganto „FESTO“ gamyklą  ir vieną didžiausių pramonės kokybės užtikrinimo parodą ,,Control International Trade Fair for Quality Assurance ”. „Tai dviejų arba vienos dienos vizitas Vokietijos turtingiausios žemės pramonės Mekoje, kurioje galėsime pamatyti pačias pažangiausias technologijas ir kaip jos taikomos pramonėje“, – sako kelionę organizuojančio technologijų centro „Intechcentras“ direktorius Audrius Jasėnas.

Anot jo, atvykę į pažangią ,,FESTO” gamyklą galėsite susipažinti su gamybos procesais, atitinkančiais Pramonė 4.0 principus. Lankytojai susipažins su gamybos ir logistikos koncepcija. Taip pat turės galimybę sužinoti, kaip užtikrinama kokybė, inovacijos, duomenų valdymas, energetinis efektyvumas, robotų naudojimas gamyboje, darbuotojų kvalifikacija ir žmogiškųjų išteklių vadyba:

,,Bus suteikta galimybė apsilankyti skirtingose gamyklos laboratorijose, kuriose susipažinsite su naujausiais elektroakustikos produktais – nuo programinės iki techninės įrangos. Taip pat „Project Unit Robotic“ testavimo ir taikymo erdvėje bus rodomas pirmasis pasaulyje pneumatinis bendradarbiaujantis robotas „Cobot“, jo judėjimo lankstumas ir kitos galimybės.“

Daugiau apie ,,FESTO“ rasite čia: https://www.festo.com/lt/en/e/about-festo/company-id_3688/

Taip pat yra galimybė vizitą prailginti ir antrąją dieną apsilankyti 35 kartą organizuojamoje tarptautinėje kokybės sprendimų parodoje, kurioje kasmet dalyvauja apie 900 dalyvių iš skirtingų 33 pasaulio šalių, o apsilanko apie 30 tūkstančių lankytojų iš 99 valstybių. Parodoje bus pristatomos naujausios vadybinės ir technologinės inovacijos metrologijos, medžiagų testavimo, analitinės įrangos, optoelektronikos ir kokybės užtikrinimo sistemų srityse, pramoninė svėrimo ir skaičiavimo technologijos bei jutiklių technologijos.

Daugiau apie parodą rasite čia: https://www.control-messe.de/en/ 

I dienos kelionė

1700 eurų vienam asmeniui

Į paslaugos kainą įskaičiuota:

  • Lėktuvo bilietai ir kitos pervežimo paslaugos;
  • 2 nakvynės verslo klasės viešbutyje;
  • 1 pietūs
  • 2 ryšių kūrimo vakarienės.

 

Skrydžiai I dienos kelionei

  • Išvykimas (Vilnius) – 2023 m. gegužės 9 d.
  • Sugrįžimas (Vilnius) – 2023 m. gegužės 11 d.

 

II dienų kelionė

1900 eurų vienam asmeniui

Į paslaugos kainą įskaičiuota:

  • Lėktuvo bilietai ir kitos pervežimo paslaugos;
  • 3 nakvynės verslo klasės viešbutyje;
  • 1 pietūs
  • 2 ryšių kūrimo vakarienės.

 

Skrydžiai II dienos kelionei

  • Išvykimas (Vilnius) – 2023 m. gegužės 9 d.
  • Sugrįžimas (Vilnius) – 2023 m. gegužės 12 d.

Kontaktinis asmuo:

VšĮ „Intechcentras“ direktorius Audrius Jasėnas + 370 620 71450; audrius.jasenas@intechcentras.lt