Iki šiol energijos vartojimo auditai iš esmės buvo privalomi tik dideliems verslams – turintiems daugiau nei 250 darbuotojų ir 50 mln. Eur metinių pajamų. Kitoms įmonėms tai buvo rekomenduojama, bet neprivaloma.
Tačiau pagal naująją Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą (2023/1791) prievolės nebesiejamos su įmonės dydžiu, o su faktiniu energijos suvartojimu.
Direktyva įsigaliojo 2023 m. spalį, o jos nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos šių metų spalį. Pakeitimais siekiama didinti energijos suvartojimo efektyvumą, taip pat mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos ir spartinti perėjimą prie švaresnės energijos šaltinių.
Įgyvendindama direktyvą, Lietuva nustato ir konkrečius veiksmų terminus:
- Įmonės, per 3 metus suvartojusios daugiau kaip 23,6 GWh energijos, per 2 metus privalo įdiegti energijos naudojimo vadybos sistemą.
- Įmonės, suvartojusios 2,8–23,6 GWh energijos, per 1 metus privalo pateikti energijos vartojimo audito ataskaitą. Vėliau ataskaita teikiama kas 4 metus, nebent įdiegta vadybos sistema arba energijos suvartojimas sumažėja.
- Visos įmonės, per metus suvartojančios daugiau kaip 2,8 GWh energijos, iki kitų metų kovo 1 d. turi informuoti atsakingą instituciją, pateikdamos metinį energijos suvartojimą.
Ką tai reiškia praktiškai?
Pagal naujus kriterijus į „įpareigotųjų“ įmonių kategoriją pateks nemažai vidutinio dydžio pramonės įmonių, kurios iki šiol neturėjo prievolės atlikti energijos vartojimo audito ar diegti vadybos sistemų.
Tai reiškia, kad daugiau įmonių turės:
- sistemingai rinkti ir analizuoti energijos vartojimo duomenis,
- imtis atsakomybės už veiksmų plano parengimą ir įgyvendinimą,
- iš anksto planuoti audito procesą ir įgyvendinti jo išvadas.
Energinio efektyvumo audito rekomendacijų įgyvendinimas – privalomas. Gavusi audito ataskaitą, įmonė turi per 1 metus parengti rekomendacijų įgyvendinimo veiksmų planą.
Neįgyvendinamos rekomendacijos leidžiamos tik dėl:
- techninių kliūčių,
- ekonomiškai nepagrįstų priemonių, kai sąnaudos didesnės už naudą ar atsipirkimo periodas viršija 5 metus.
Neįgyvendintų rekomendacijų priežastys taip pat turi būti išdėstomos veiksmų plane.
Įmonių pareigų laikymąsi ir audito kokybę prižiūrės Energetikos ministro įgaliota institucija.
Jungtinė „Intechcentro“ ir partnerių komanda padeda įmonėms pasiruošti pokyčiams – nuo energijos vartojimo analizės, audito iki veiksmų plano parengimo ir pagalbos jį įgyvendinant. Susisiekime.
Nuotr. Laurynas Ragaišis, VšĮ „Intechcentras” Inovacijų ir verslo sprendimų projektų vadovas.
Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje “Intechcentras” dalyvauja ir/arba pats rengia bent penkis dėmesio vertus renginius pramonei.
Baltic Sustainability Awards & Forum 2024
„Baltic Sustainability Awards & Forum 2024“ jau beveik čia – liko vos kelios dienos iki išskirtinio tvarumui dedikuoto renginio Baltijos šalims. Lapkričio 26 d. apdovanojimų vakare bus paskelbti dešimties kategorijų finalistai ir nugalėtojai. Vienoje kategorjių – Gamyba ir pramonės simbiozė – į prizą pretenduoja Intechcentro sukurtas skaitmeninis įrankis vidutinėms gamybos įmonėms, ieškančioms paprastų ir prieinamų būdų rinkti, analizuoti ir kaupti tvarumo duomenis.
Antroji diena, lapkričio 27-oiji – solidžiu turiniu įkrautas forumas su puikiomis tinklaveikos galimybėmis ir dirbtuvėmis su verslo lyderiais, startuoliais, pažangiomis organizacijomis iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Maisto pakuočių labirintas – kur veda dabartinis kelias
Priimami vis nauji teisės aktai ir jų pataisos, numatantys naujus mokesčius gamintojams už sutvarkytas ir nesutvarkytas pakuotes. Asociacija „Lietuvos maisto pramonė” teigia, kad dabartinėje pakuočių tvarkymo sistemoje gamintojas beveik neturi įtakos į rinką išleisto produkto pakuotės sutvarkymui.
Gamintojas visada moka už pakuotės sutvarkymą, o jei pakuotė neperdirbama, moka du kartus – ir už sutvarkymą, ir baudą už tai, kad ji neperdirbama. Lapkričio 27 d. Lvivo verslo centre vyks šioms temoms skirtas renginys, kuriame apie ateities pakuotę ir plastiko perdirbabumą pasakos Recyclass auditorius Rimantas Damanskis. Taip pat renginyje poziciją išdėstys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir “Gamtos ateities“ atstovas.
Plastikinių pakuočių ateitis – atliekų augimas ar tvarus grąžinamasis naudojimas
Negalėsiančius pasiklausyti R.Damanskio gyvai Vilniuje, kviečiame jungtis į Klaipėdos universiteto organizuojamą nuotolinį seminarą, taip pat dedikuotą plastiko pakuotėms. Organizatoriai daug dėmesio skirs pakartotinio naudojimo pakuotėms, plastiko pakuotės perdirbamumui ir praktiškajai tvariųjų sprendimų pusei. Tai, kas dabar rinkoje vis dar nauja, greitai privalės tapti standartu.
Jau lapkričio 28 dieną susitikime nuotoliniame renginyje: aktualiausia informacija dalinsis prof. Dr. Olga Anne iš Klaipėdos universiteto, Virginija Vingrienė iš Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės bei Justė Pranskevičiūtė, „Intechcentro“ tvarumo konsultantė ir Rimantas Damanskis, „Recyclass” auditorius Baltijos šalims.
Sustainability Tool: įrankis tvarumo duomenims rinkti ir analizuoti
Gruodžio 2 d. Intechcentras nuotaliniame seminare pristatys pagal GRI / ESRS ataskaitų teikimo standartus sukurtą skaitmeninį įrankį. Tai duomenų ataskaitoms gerenuoti skirtas sprendimas, subalansuotas mažoms ir vidutinėms, bet tinkantis ir didelėms įmonėms.
Patys būdami tvarumo auditų, strategijos ir ataskaitų rengimo paslaugos teikėjai, puikiai žinome, kad sistemiškai ir skaidriai pateikti duomenys yra gyvybiškai svarbūs derinant verslo santykius. Gamybos įmonių vertės grandinės dalyviai ir kitos suinteresuotos šalys bus pirmosios, kurios paklaus verslo apie jų tvarumo rodiklius ir iniciatyvas. Atsakymai, kaip patogiai ir paprastai sisteminti ir analizuoti tvarumo duomenis – nuotoliniame seminare gruodžio 2 d.
Pramonė 5.0 – ar Lietuva tam pasiruošusi
Inovacijų agentūra, LINPRA bei „Intechcentras gruodžio 3 d. „Cyber City“ renginių erdvėje Vilniuje rengia viešą seminarą apie verslo skaitmeninę transformaciją ir technologijų diegimą. Renginys skirtas verslui ir politikos formuotojams, taip pat aktualus ir aukštojo mokslo institucijoms, ieškančioms atsakymų, kokių naujų darbuotojų kompetencijų reikės ateities pramonei.
Kaip įmonės Europoje ir Lietuvoje ruošiasi „Pramonei 5.0“? Atsakymus apie naujausias pramonės sektoriaus tendencijas technologijų ir kompetencijų srityse pateiks tarptautinės EdTech įmonės „i40“ įkūrėjas ir skaitmeninių kompetencijų ekspertas Dr. Philipp V. Ramin. Ekspertas iš Vokietijos skaitys pranešimą apie ateities pramonei reikalingus įgūdžius bei kaip Vokietijos įmonės dalyvauja pramonės transformacijoje.