Įrašai

Intechcentras – tarptautinės konferencijos plastiko gamybos įmonėms tribūnoje

2024 m. sausio 11 d. Technopolyje Beta, Vilniuje LINPRA organizuoja tarptautinę konferenciją, skirtą plastiko gamybos įmonių žiedinei ekonomikai. „Intechcentras” aktyviai dalyvaus renginyje: programoje numatytas „Recyclass” auditoriaus Rimanto Damanskio pranešimas ir auditorės Virginijos Jankauskaitės praktinė paskaita su užduotimi.

Renginys plastikų pramonės atstovams

Žiedinės ekonomikos sritį LINPRA prezidiume kuruojantis Rimantas Damanskis pristatys plastiko pakuočių, perdirbimo procesų ir perdirbtos žaliavos atsekamumo sertifikavimą pagal „Recyclass“ schemą. Profesorė Virginija Jankauskaitė iš Kauno technologijos universiteto, „Intechcentrą“ atstovaujanti taip pat kaip „Recyclass“ auditorė, auditoriją supažindins su perdirbamumui pritaikyto pakuotės dizaino aspektais ir pasiūlys gaires, akcentuodama minimalų atliekų kiekį ir efektyvų rūšiavimą.

Renginyje taip pat dalyvaus Aplinkos ministerijos, administruojančios taršos mokestį, atstovė Virginija Vingrienė. Viešojo sektoriaus ekspertė atsakys į klausimus apie žiedinės ekonomikos reglamentavimą Lietuvoje ir atnaujins žinias apie paramos galimybes plastiko perdirbėjams. LINPRA projektų vadovė Miglė Trinkūnaitė dalinsis praktine medžiaga, naudinga plastiko industrijos atstovams ir apžvelgs tarptautines rekomendacijas bei pasiekimus, taikant žiedinę ekonomiką gamybos sektoriuje. Atstovai iš Vokietijos instituto, kurio steigėjas yra Pietų Vestfalijos įmonių asociacija, susipažindins plastiko rūšiavimo ir maišymo procesais Vokietijos plastiko pramonės įmonėse ir transliuos teletiltą iš jų plastiko laboratorijos, kad pademonstruotų institute vykstančius procesus gyvai.

Renginio programa

09:00 Registracija, pasitikimo kava

09:30 Pasveikinimo žodis

09:40  Žiedinės ekonomikos reglamentavimas Lietuvoje ir paramos plastiko perdirbimui galimybės | Virginija Vingrienė, vyriausioji specialistė, Aplinkos ministerija.

10:00 Plastiko perdirbimo procesų ir produktų sertifikavimas „Recyclass“: Tvarumas apsimoka | Rimantas Damanskis, „Intechcentro” auditorius, LINPRA prezidiumo narys

10:40 “CircVET” žiedinės ekonomikos praktinių mokymų medžiaga plastiko gamybos pramonei | Miglė Trinkūnaitė, Inžinerinės pramonės asociacija LINPRA

11:00 Kavos pertrauka

11:20 Bendrieji ekodizaino aspektai ir gairės plastiko pakuotėms minimaliai taršai ir efektyviam rūšiavimui | Prof. Virginija Jankauskaitė, Kauno technologijos universitetas

12:10 Rūšiavimo ir maišymo procesai | Torsten Urban ir Ismail Eroglu, Kunststoff-Institut Lüdenscheid (Vokietija)

13:00 Renginio pabaiga

Renginio vieta: Technopolis Beta (Salė Šatrijos ragana), J. Balčikonio g. 3, Vilnius. Registracija privaloma,  registruotis galite čia. Konferencija organizuojama pagal Erasmus+ programos projektą „Žiedinės ekonomikos praktinės mokymo medžiagos plastiko gamybos pramonei“ (CircVET).

Prisijunkite prie renginio ir išgirskite dinamiškos plastiko gamybos pramonės naujienas.

Energetinio efektyvumo konferencija: dėmesys alternatyviems finansavimo šaltiniams

Rugsėjo 28 dieną Vilniuje įvyko antroji Energetinio efektyvumo konferencija. Pramonės ir valdžios atstovai susirinko aptarti Lietuvos energetinį konkurencingumą ir naujausias energijos vartojimo efektyvumo tendencijas.

  • Apžvelgti iššūkiai ir galimybės vartotojams rinkoje, kurioje dominuoja elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
  • Pramonės įmonių atstovai dalinosi sukaupta patirtimi ir gerąja praktika.
  • „InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas konferencijoje skaitė pranešimą apie alternatyvius energetinio efektyvumo finansavimo šaltinius.

Lietuvos pramonės energetinis konkurencingumas

Konferenciją pradėjęs LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgė gamtinių dujų, elektros kainų bei vartojimo dinamiką dabartiniame geopolitiniame kontekste. Anot pramonininkų prezidento, be konkurencingos energijos kainos mūsų šalies gamintojų šansai išsilaikyti Europos aplinkoje – menki. Lietuvoje iki šiol nėra iki galo aišku, kada ir kokia parama bus teikiama pramonei, žengiančiai transformacijos keliu, o pramonės įmonių veikla dabartinėje energetinėje ekosistemoje primena „meną išgyventi“: konkuruoti esant grynuoju dujų importuotoju, neturint pigios elektros ir su „nukapotomis“ tiekimo grandinių galūnėmis. „Neįmanoma užtikrinti pramonės energetinio konkurencingumo be horizontalaus ir vertikalaus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo. – pastebėjo V.Janulevičius, ir pasidžiaugė naujausia pramonės statistika, – Įvertinus esamas sąlygas, pasiekti tikrai puikūs rezultatai.“

Kas laimės energetinėse lenktynėse

LPK ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė apžvelgė Kinijos pasiekimus energetikos sektoriuje ir palygino juos su ES rodikliais. Anot ekonomistės, toks objektyvus įvertinimas būtinas norint priimti reikiamus sprendimus: „Dabar yra geras metas veikti. Žinoma, veikti reikėjo vakar, bet dar galime ir dabar. Mantros, jog esame išmanūs, gali ir nepakakti.“

Energetikos viceministrė Inga Žilienė pristatė naujai patvirtintos Energijos efektyvumo direktyvos tikslus, vystomą EnerGIS projektą (geografinę informacinę sistemą, kurioje bus pateikiami energijos prieinamumo duomenys, atliekinės šilumos vietos ir apimtys, CŠT gamybos šaltiniai ir zonos, pastatų energinio naudingumo charakteristikos, elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių vietos ir apimtys). Taip pat viceministrė pasidalino detalia informacija apie finansines priemones pramonei, siekiančiai sumažinti energijos vartojimą. „Planuojant investicijas, reikia įvertinti energetinius klausimus. Taip pat aiškiai didėja energetinių auditų poreikis, kadangi tai padeda kontroliuoti išlaidas – neturint duomenų, jokia transformacija ar teigiami pokyčiai negalimi. Energetinis efektyvumas turi būti pelningas“, – konferencijoje sakė viceministrė.

Alternatyvūs energetinio efektyvumo finansavimo šaltiniai

„InTechCentro“ direktorius Audrius Jasėnas pastebėjo, kad Europoje pramonės įmonėms yra gerų, tačiau mūsų verslui menkai pažįstamų priemonių, kurios visiškai ar dalinai finansuoja kuriamas bei pilotuojamas inovacijas, švietimo veiklas, konsultacijas, bandymus prieš investuojant ir kitas veiklas. Taip pat A. Jasėnas atkreipė dėmesį, jog dažnai tarptautinių projektų ar fondų priemonės skirtos ne tik mažoms ir vidutinėms, bet ir didelėms įmonėms, jas paprasta administruoti, lengva pateikti paraišką. „Įmonėms gali būti sudėtinga pačioms sekti visų tinkamų priemonių terminus ir šaltinius. Skaitmeninių inovacijų centrai šią informaciją gali perteikti koncentruotai. Jie patars ne tik dėl priemonės tinkamumo, bet ir įvardins galimas rizikas bei pateiks praktinių pavyzdžių“, – bendradarbiauti kvietė pranešėjas.

Energijos vartojimo efektyvumo tendencijos ir galimybės

Pasak Energetikos agentūros l. e. p. direktorės A. Bagočiutės, dauguma įmonių nėra linkusios atlikti energetinio audito. „Jei įmonės būtų įgyvendinusios energijos vartojimo audito metu gautas rekomendacijas, vidutiniškai būtų galėjusios sutaupyti iki 20 % suvartojamos energijos. Tad audito atlikimas ir gautos rekomendacijos turėtų būti ne tik deklaratyvūs teiginiai, bet ir sukurti realiai jaučiamą naudą“, – sakė LEA vadovė. Energetikos specialistai sutarė, kad auditoriai turi įsigilinti į įmonės darbo specifiką ir rekomenduoti technologinių procesų, įrangos atnaujinimą, todėl svarbu rasti kompetentingų technologinio audito specialistų.

Konferenciją tęsė 30 metų darbo Lietuvos energetikos sektoriuje patirtį turintis LPK viceprezidentas Martynas Nagevičius. Jis apžvelgė iššūkius ir galimybes vartotojams rinkoje, kurioje dominuos elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių. M. Nagevičius apžvelgė AEI rolę formuojantis elektros kainai rinkoje ir pristatė praktinius paklausos valdymo įrankius, leisiančius stabilizuoti, mažinti elektros energijos kainą. Pasak M. Nagevičiaus, žvelgiant į ateitį, galbūt ir liksime energiją importuojanti šalis (atsižvelgiant į atsinaujinančių išteklių energijos gamybos nevienalaikiškumą), tačiau Lietuvoje energijos gamyba pralenks vartojimą. LPK viceprezidentas pastebėjo, jog matyti gaminančių vartotojų rinkos prisisotinimas: tiek instaliuotos galios, tiek ESO išduodamų techninių sąlygų skaičiai mažėja. Pranešėjo nuomone, su paramų skaičiumi tai nesusiję: atsinaujinančiosios energetikos entuziastai saulės elektrines jau įsirengė. „Galiausiai bus ne taip ir svarbu, kiek vartojate elektros energijos, bet bus svarbu vartoti tada, kada reikia. Išmaniai elektrą vartojantys elektros vartotojai bus smarkiai konkurencingesni ateities elektros rinkoje“, – pažymėjo ekspertas.

Technologijos ir vartojimo vadyba pramonės įmonėse

Anot Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centro analitiko dr. Ričardas Masiulio, pramonės sektoriuje energijos sąnaudos vertinant gaminio savikainą išlieka didelės ir didesnės negu ES vidurkis, todėl, norint mažinti energijos sąnaudas ir didinti įmonių konkurencingumą, būtina diegti efektyvesnes ir modernesnes technologijas bei energijos vartojimo vadybos priemones. „Pigiausia ir žaliausia energija yra ta, kurios nesuvartojame. Pramonei dar yra kur pasitempti ir rasti galimybių pajusti energijos vartojimo audito naudą,“ – teigė R. Masiulionis.

UAB „Energy Advice“ direktorius dr. Vytautas Šiožinys pristatė ateities pramonės įmonės viziją. Anot V. Šiožinio, ateities pramonės įmonėje nebus operatorių, kurie valdys procesus ar įrengimus, Procesai ir įrengimai bus valdomi matematinių algoritmų, o algoritmus prižiūrės Z kartos atstovai, gamykla dirbs be tiesioginio žmogaus įsikišimo į procesą. Esami valdikliai, apskaitos prietaisai, monitoringo sistemos nėra pakankamos pasiekti didesnį našumą, kokybę, energijos vartojimo efektyvumą – reikalingi įrankiai automatizuotai didžiųjų duomenų analizei. Kaip tokį įrankį V. Šiožinys pristatė skaitmeninio dvynio technologiją – tai skaitmeninė proceso kopija, kuri atsiperka trumpiau nei per vienerius metus.

Efektyvumo didinimas energetikos turbulencijų laikotarpiu

Energetikos sektorius Lietuvoje ir pasaulyje patiria istorinius pokyčius, įskaitant ne tik energetinę krizę, bet ir naujus tvarumo standartų įdiegimo įpareigojimus verslui. VMG grupė šį iššūkį sėkmingai priėmė, pavertusi energijos vartojimo efektyvumą bei tvarumą pagrindiniu įsipareigojimu savo veiklai vystyti. UAB „VMG Energy“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Smaguris teigė: „Didžiausia problema įgyvendinant energetinio efektyvumo iniciatyvas yra vadovų požiūris. Nors jie sutinka, jog taupyti reikia, tačiau pateikus idėjas ar energetinio audito išvadas, dauguma vadovų pradeda svarstyti. Todėl daugiausia darbo yra pralaužti ledus ir suinteresuoti sprendimų priėmėjus, įrodant, jog rezultatas nebus vienkartinis, bet neš naudą ir ateityje“.

Pranešime pristatyti įspūdingi rezultatai, pasiekti įgyvendinant energijos taupymo priemones VMG grupėje:

  • 60 % sumažinti reaktyvios galios kompensavimo ir harmonikų filtrų kaštai,
  • efektyvinus suspausto oro sistemas, per metus sutaupyta 1200 MWh,
  • panaudojant medžio dulkes kurui sutaupyta 8 mln. m3 gamtinių dujų per metus,
  • patobulinus aspiracijos sistemos darbą sutaupyta 1500 MWh per metus,
  • 90 000 m3 vandens per metus išvaloma, atliekant efektyvų paviršinių nuotekų valymą.

Sprendimų paieškos ir įgyvendinimas

UAB „Vakarų techninė tarnyba“ direktorius Viktoras Majys pabrėžė, jog energetinio audito atlikimo metu įmonės personalui labai svarbu bendradarbiauti su auditoriumi. Remiantis audito išvadomis, įmonėje buvo įgyvendintos priemonės elektros energijos vartojimui mažinti, efektyviau gaminti suspaustą orą, panaudoti atliekinę šilumą, mažinti vandens vartojimą, gamtinių dujų keisti LPG, naudoti atsinaujinančios energijos išteklius. V. Majys atskleidė, jog po atliktų darbų pasiektas metinis elektros energijos taupymas siekia ~2 mln. kWh, gamtinių dujų ~1600 MWh, gėlo vandens ~10 000 m3.

Anot ŽŪK „Pienas LT“ gamybos vadovės Rita Juknevičienės, duomenų monitoringas, analizė ir nuolatinis optimizavimas energetinių resursų valdyme – tai maži žingsniai, vedantys prie didelių finansinių efektų. Nuo 2018 m. „Pienas LT“ gamykloje nuolat analizuojami apskaitos prietaisų ir kiti duomenys analizavimas, modernizuotas apšvietimas, izoliuoti vamzdynai, efektyviau veikia garo katilinės, vakuuminiai siurbliai, oro sausintuvas, panaudojami šilumokaičiai. Šiuo metu gamykloje vyksta perteklinės šilumos panaudojimo projektas. Įmonės nesunaudotas elektros kiekis per metus siekia apie 1 500 MWh, gamtinių dujų – 1 000 000 m3, vandens – 150 000 m3.

Energetinių sprendimų nauda smulkiam ir vidutiniam verslui

UAB „Technogaja” vadovas Ramūnas Katkevičius pristatė priemones, aktualias smulkiam ir vidutiniam verslui. Įmonė veiklą pradėjo krizės metais, vėliau susidūrė ir su 2022 m. energetine krize, tad yra sukaupusi vertingos patirties. Pirmiausia energijos eikvojimo atvejus pastebėjo pats vadovas ir ėmėsi juos spręsti, vėliau taupyti energiją padėjo ir besikeičianti įmonės kultūra. „Vykdydami plėtrą vis susiduriame su iššūkiais, o jiems spręsti, priimti sprendimams reikia duomenų“, – teigė pranešėjas. Monitoringo sistemas įmonė pirmiausia ėmėsi diegti kritinėse vietose (kompresorinėje), vėliau pradėjo išnaudoti atliekinę šilumą. Visi įmonės įgyvendinti energijos taupymo žingsniai prisidėjo mažinant įmonės investicijas į saulės elektrinę. Šiuo metu įmonė net 80 % suvartojamos energijos pagamina iš atsinaujinančių išteklių.