Įrašai

TOP3 technologiniai pramonės lūkesčiai 2024-iesiems

/in /by

Konsultacinė firma „Verdantix“ dalijasi duomenimis iš tyrimo „Global corporate survey 2023: operational excellence budgets, priorities, and tech preferences“. Anot šios ataskaitos, trys svarbiausios šių metų technologijų diegimo ir investicijų kryptys bus pramonei skirta programinė įranga, tvarūs sprendimai, orientuoti į įmonės procesus ir duomenų rinkimą bei generatyvusis dirbtinis intelektas, kuriam tikimasi deleguoti dalį administracinių užduočių. Susipažinkite su ataskaitoje pateikiamais skaičiais ir „Intechcentro” veiklos sritimis, kurios pataiko į šį trejetuką.

#industrialsoftware: išlaidų planai 2024 metams

  • 65 proc. pramonės įmonių planuoja išlaidas kompiuterizuotoms techninės priežiūros valdymo sistemoms (CMMS).
  • 58 proc. įmonių numatė išlaidų profilaktinės techninės priežiūros programinei įrangai.
  • 56 proc. į 2024 biudžetą įtraukė efektyvaus turto valdymo (APM) programinės įrangos įsigijimą.

APM programinė įranga skirta stebėti, prižiūrėti ir optimizuoti organizacijos fizinio turto, pvz., gamybos įrangos ir mašinų, veikimą. Elektros energijos vartojimo optimizavimas taip pat gali būti laikomas efektyvaus turto valdymo dalimi, kai jis optimizuoja įrangos našumą ir efektyvumą. Elektros energijos naudojimo optimizavimas paprastai apima energijos vartojimo modelių stebėjimą, efektyvumo didinimo galimybių nustatymą, energijos taupymo priemonių įgyvendinimą ir nuolatinį energijos naudojimo optimizavimą, siekiant pagerinti bendrą turto našumą.

Viename iš tarptautinių projektų, kuriame dalyvauja „Intechcentras”, kuriama ir vystoma efektyvaus turto valdymo programinė įranga. Platforma „Upkip” kuriama taip, kad atitiktų vidutinio dydžio gamybos įmonės poreikius ir yra skirta įmonės šaldymo ir vėdinimo įrenginiams naudojamos energijos ištekliams optimizuoti.

#netzero: šių metų prioritetai

  • 40 proc. įmonių teigia, kad elektrifikuos pramonės procesus ir įrangą.
  • 40 proc. koncentruosis į esminių ESG duomenų rinkimą ir ataskaitų teikimą.
  • 33 proc. planuoja investuoti į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą.

Kitas „Intechcentro“ tarptautinis projektas, pavadinimu SRC4I, taip pat vysto skaitmeninį įrankį, skirtą pasimatuoti įmonės pasirengimą teikti tvarumo ataskaitas. Vystomas įrankis skirtas vidutinio dydžio inžinerinės pramonės įmonėms ir veiks kaip ESG duomenų surinkimo šablonas. Jame bus pateikiami pagrindiniai socialiniai, aplinkos ir valdysenos rodikliai, apie kuriuos įmonei reikėtų rinkti duomenis, jei metų gale ji nori pateikti tvarumo ataskaitą pagal neseniai įsigaliojusius informacijos atskleidimo ataskaitų standartus.

Taip pat „Itechcentras“ teikia ir ataskaitų rengimo paslaugą: tvarumo ataskaitas už šiuos finansinius metus turės teikti įmonės, kurioms jau buvo taikoma Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyva, o už 2025 metus tvarumo ataskaitas privalomai turės teikti apie 400 Lietuvos įmonių.

Vis dėl to įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva padaro įtaką visiems vertės grandinėje, ir mažos ir vidutinės įmonės, esančios didžiųjų įmonių vertės grandinėse, pajus reguliavimo įtaką anksčiau nei CSRD reikalavimai ims galioti joms tiesiogiai.

#generativeAI: kaip pramonė išnaudos jį per artimiausius 2 metus

  • 39 proc. įmonių tikisi, kad dirbtinis intelektas padės atlikti kai kurias administracines užduotis, tokias kaip formų šablonų kūrimas ir el. laiškų juodraščiai.
  • 34 proc. pramonės atstovų mano, kad dirbtinio intelekto naudojimas supaprastins daugumą administracinių užduočių ir darbą su technine dokumentacija.
  • 13 proc. apklaustųjų tikisi, kad dirbtinis intelektas drastiškai pakeis jų įmonės operacijas, pavyks automatizuoti daugumą administracinių užduočių ir palengvinti darbą su gamybos duomenimis ir dokumentacija.

Rengiant šią ataskaitą buvo naudojami operacijų, inžinerijos, techninės priežiūros, procesų saugos ir duomenų analizės bei IT skyrių vadovų apklausos rezultatai. Šioje Verdantix apklausoje dalyvavo 304 respondentai iš 20 pramonės šakų, 14 ekonominių regionų. Apklaustieji pateikė įžvalgų apie numatomas išlaidas bei technologijų diegimo planus.

Ranka rankon: technologijos tvariam augimui

/in /by

Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkarštyje, praėjusio dešimtmečio viduryje, pramoninės gamybos įmonių struktūroje prasidėjo nuoseklūs pokyčiai. Visur – studijų programose, darbo paieškos platformose ir įmonėse, perimančiose Pramonės 4.0 principus – po truputį radosi duomenų analitikai ir procesų skaitmeninimo specialistai. Šiandien liudijame, kad tvarumo politika ir išganingosios technologijos vėl perstumdo galias ir atsakomybes gamybos įmonėje. Lemiamas vaidmuo formuojant tvarumo strategiją, kurią ilgainiui vis tiek turės ne tik didžiosios ar listinguojamos, bet ir vidutinės bei mažosios įmonės, galėtų būti patikėtas technologijų specialistui.

Pramonės sektoriaus dinamika

Įmonių struktūra vystosi kartu su pramonės tendencijomis. Šiandien, kai daug dėmesio skiriama žaliajai ekonomikos transformacijai, kelią ambicingų tvarumo tikslų link turėtų tiesti technologijos ir inovacijos. Nors Lietuvoje technologijų vadovo vaidmuo dar nėra laikomas esminiu įmonei siekiant tvarių praktikų, platesnis tarptautinis paveikslas rodo kitokią tendenciją.

Tai iliustruoja ir išmaniosios gamybos kompetencijų centro „Intechcentras“ šiuo metu kartu su mokslo ir pramonės partneriais Europoje vykdomi tarptautiniai projektai. Trys iš devynių projektų apjungia skaitmeninę ir žaliąją transformaciją: tokios technologijos kaip skaitmeninis dvynys, skaitmeniniai diagnostikos įrankiai ar gamybos ir procesų planavimo programinė įranga pasitelkiama tam, kad  paskatintų tvarų augimą mažose ir vidutinėse gamybos įmonėse. 

Intechcentras nuotr. Skaitmeninės verslo valdymo sistemos integruoja co2 apskaitą ir fiksuoja gamyboje susidarančias atliekas ir kitus rodiklius
Intechcentro nuotr. Skaitmeninės verslo valdymo sistemos integruoja gamyboje naudojamų medžiagų ir kitų resursų co2 pėdsako apskaitą

Pasitelkiant duomenis

Naujos technologijos įmonėse diegiamos ne šiaip skaitmeninimo vardan, tai – visada reikalingi ir apskaičiuoti ėjimai, kurie daromi siekiant konkrečių tikslų. Taupyti resursus yra vienas svarbiausių tvaraus verslo uždavinių, o  technologijos tai ir daro – jos taupo laiką, medžiagas, sumažina žmonių darbo, iteracijų, įmonės procesai tampa geriau prognozuojami, sklandesni.

Tvarumo ataskaitoms teikti reikalingi konkretūs duomenys. Tam dažnai pasitelkiama ESG ataskaitų teikimo ir duomenų valdymo programinė įranga, taip pat ir pramonei skirtos verslo valdymo sistemos (angl. ERP) diegia tvarumo papildinius, kurie renka ir filtruoja ataskaitoms reikalingus duomenis bendrame duomenų sraute. Akivaizdu, kad tiek skaitmeninimui/duomenų analizei, tiek tvarumo strategijai įgyvendinti dažnai aktualūs tie patys veiklos įrankiai, o už tai įmonėje atsakingų pareigybių funkcijos persikloja.

„Netrukus CO2 taps vienu svarbiausiu kriterijų, vykdant prekybinius / gamybinius sandorius. Nuo 2026 m. Europos Komisija kelia reikalavimus įmonėms, pasitelkdama ES tvarumo ataskaitų teikimo standartus (ESRS) ir Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyvą (CSRD). Visos ES įmonių tvarumo ataskaitos turės būti pateikiamos standartizuotu, palyginamu ir nuoseklesniu formatu – kaip kad teikiant finansines ataskaitas. Įmonių skaitmeninėje transformacijoje bus reikalingi tokie integruoti sprendimai, kurie apskaitys ne tik įmonės efektyvumą, tačiau ir tvarumą“ – pabrėžia Giedrius Valuckas, bendrovės „Progressive Business Solutions“ vadovas ir LINPRA prezidiumo narys.

LINPRA nuotr. G.Valuckas konferencijoje Making Industry 4.0 Real kalbėjo apie CO2 apskaitą gamyboje

Keičiasi įmonės kontaktų skiltis

Kol kas gamybos įmonėse Lietuvoje tvarumo tikslus įgyvendinti kur kas dažniau pavedama kitokio profilio darbuotojams. „Darbo paieškos platformose vis dažniau ieškoma tvarumo ir atitikties specialistų, tvarumo vadovų, aplinkosaugos ir tvarumo specialistų, kokybės specialistų, kuriems pavestos tvarumo ir atitikties funkcijos, ir t.t. Pareigybių pavadinimų, o ir priskirtų funkcijų įvairovė didžiulė, – pastebėjimais dalijasi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas,  – „Intel“ 2023 m. pateiktoje ataskaitoje „The Sustainable CTO“ teigiama, kad technologijų vadovo reikšmė pramonės įmonės struktūroje nepaliaujamai auga ir tampa tiesiogiai susijusi su tvariu verslo vystymusi. Technologiniai sprendimai turi kritinę reikšmę žaliajai transformacijai, ir gamybinių įmonių lyderiai pasaulyje vis dažniau pasitelkia CTO tam, kad sukurtų ir įgyvendintų kompanijos tvarumo strategiją“.

Intechcentro nuotr. Išmanios gamybos kompetencijų centro Intechcentras direktorius A.Jasėnas

Technologijos sprendžia tvarumo problemas

O kokias funkcijas šiuo metu mažose ir vidutinėse Lietuvos įmonėse atlieka technologijų/skaitmeninimo vadovas? Jis priima sprendimus dėl diegiamų technologijų ir inovacijų, atsako už duomenų rinkimą ir analizavimą. Su skaitmeninimo banga atsiradusį specialistų vakuumą užpildyti nebuvo lengva, pastebi “Intechcentro” direktorius Audrius Jasėnas: “Vos prieš penketą metų pramonės skaitmeninimo specialistų funkcijas atliko IT vadovai, gamybos vadovai, vykdantieji direktoriai, būta atvejo, kai į skaitmenines technologijas teko gilintis net buhalteriui. Situacija buvo tokia ne iš gero gyvenimo – nei viena aukštoji mokykla tuo metu tokių specialistų neruošė. Džiugu, kad šiandien jau galima rasti skaitmeninės gamybos studijų programų.“

Ar tai būtų programinės įrangos papildinys, taupantis žaliavas, ar kitus išteklius tausojantis skaitmenizavimo sprendimas, ar didžiųjų duomenų analizė, padedanti nusistatyti silpnąsias vietas – skaitmeninimą ir technologijas susiejus su tvarumu, ESG strategija įgauna konkretumo.  Atsižvelgiant į dinamiką, kurią pramonės sektoriuje kuria ES reguliavimas ir jau dabar atsirandantis didžiųjų gamintojų poreikis sekti savo tiekėjų produkcijos CO2 pėdsaką, įmonės turėtų dar kartą peržiūrėti savo struktūrą ir pasirinkti pareigybę, kuri ateinančias funkcijas įgyvendintų su technologijų specialistams būdingu metodiškumu.